Šiuos metus šalyje paskelbus Holokausto atminties metais, suaktyvėję jauni neonaciai ir antisemitai šalies didmiesčiuose piešia svastikas ir nebaudžiami niekina žydus. Kol Valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra mėgina įrodyti Lietuvai, kad klaipėdietė Eglė Kusaitė planavo teroro aktą, šalyje jau 20 metų nekliudomai žeminama žydų bendruomenė, iš kurios daugiau kaip šimto tūkstančių narių jau telikę apie 3 tūkstančius.
Siautėjo didmiesčiuose
Nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio gimimo dieną neonaciai Vilniuje ant Tauro kalne esančių Profsąjungų rūmų stiebų iškėlė Trečiojo reicho vėliavas su svastikomis. Dar viena vėliava ankstų rytą (6.43 val.) buvo pakabinta Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, ant tilto turėklo. Ant balto medžiaginio audeklo juodais dažais buvo užrašyta „Sieg Heil, mein Fuehrer“ („Tegyvuoja pergalė, mano Fiureri“) ir užrašyta „A.Hitler 1889.04.20“.
Kaune tą dieną ant choralinės žydų sinagogos tvoros kažkas iškabino užrašą „Hitleris buvo teisus“, „Juden raus“ („Žydai lauk“).
Balandžio 11 d. IX forte buvo nupiešta 13 svastikų, šalia kurių buvo tas pats užrašas „Juden raus“.
Šie išpuoliai žydų bendruomenei buvo skaudūs dar ir tuo, kad jie įvykdyti jiems švenčiant antrą Velykų (Pesacho) dieną.
Vyriausybė tyli
Iš valstybės vadovų tik Seimo pirmininkė Irena Degutienė griežtai pasmerkė „nuolat besikartojančius rasistinius ir šovinistinius išpuolius“.
Prezidentūroje ir Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje – tyla. O būtent premjero tarnyba praėjusių metų pabaigoje 2011-uosius pompastiškai paskelbė Holokausto atminties metais.
„Valstiečių laikraštis“ išsiaiškino, kad panašūs išpuoliai prieš Kauno žydus užregistruojami nebe pirmą kartą. Praėjusiais metais per šventę „Hanza Kaunas“ prie tos pačios sinagogos durų kažkas paliko nupjautą kiaulės galvą. Tąsyk prie kiaulės galvos piktadariai pritaisė skrybėlę ir sruogas, pajuokiančiai vaizduojančias religingą judėją. Tuo metu sinagogoje vyko pamaldos, o jose dalyvavo rabinai iš užsienio.
„Apie tą įvykį pranešiau policijai, nors gana dažnai randu pripieštų svastikų, apie kurias jau net neinformuoju, nes vis tiek niekas niekada nėra suradęs kaltininkų“, – sakė Kauno choralinės sinagogos reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas.
Šiemet gegužės 19–22 d. Kaune vėl organizuojamos tarptautinės Hanzos dienos, kuriose dalyvaus apie 100 Europos miestų delegacijos. Ar pasikartos panaši provokacija?
Policija tyrinėja įrašą
Kauno policijos šefas Algirdas Kaminskas „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad iki šiol nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl išpuolių prieš žydų bendruomenę nėra baigęsis sėkmingai.
Po pernykščio įvykio su kiaulės galva, vienas Didžiosios Britanijos žydas paaukojo Kauno sinagogai pinigų vaizdo kameroms įrengti. Policija šiuo metu nagrinėja trečiadienio vaizdo įrašą, bet neatskleidžia, ar kameros užfiksavo asmenis, iškabinusius A.Hitlerį šlovinantį audeklą.
„Įvykį tiria Centro policijos nuovada, tikiuosi, kad tyrimas bus sėkmingas“, – sakė A.Kaminskas.
„Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo Valstybės saugumo departamento (VSD), kodėl jis nesugeba užkirsti kelio gėdą Lietuvai darantiems antisemitiniams išpuoliams, po kurių priversti raudonuoti net aukščiausi Lietuvos politikai.
Paklausėme apie nustatytų kaltininkų skaičių. Pasirodo, per 20 metų VSD nesugebėjo sugauti nė vieno tokių išpuolių dalyvio, nors, tikėtina, kad neonacių yra nemenkas būrelis, o juos susekti nebūtų labai sudėtinga.
Kai kam patraukli simbolika ir radikalumas
Klaipėdos universiteto profesorius Vygantas Vareikis, paskelbęs ne vieną darbą antisemitine tema, neabejoja, kad išpuolius surengė neonacistinių pažiūrų paauglių grupuotės.
„Asmeniškai pažįstu ir kelis 40–50 metų žmones, kurie privačiuose pokalbiuose neslepia neonacistinių pažiūrų, o kai kurie kolekcionuoja Antrojo pasaulinio karo literatūrą, simboliką“, – kalbėjo prof. V.Vareikis.
Pasak jo, nacizmas neonaciams patrauklus dėl savo simbolikos, radikalaus problemų sprendimo, o kai jis dar ir draudžiamas, tai gana sudėtingu ekonominiu-socialiniu laikotarpiu pasidarė itin patrauklus jaunimui, kuris galbūt tokia forma išreiškia savo pažiūras.
Jo nuomone, šie išsišokimai verti pasmerkimo ir menkina pačią visuomenę. „Juk turime fenomeną: antisemitizmą be žydų, nes kiek gi jų likę Kaune? Vos du šimtai“, – tikino profesorius.
1933 m. duomenimis, Kaune gyveno 38 tūkst. žydų, kurie tuomet sudarė beveik 30 proc. miestiečių.
Iš žydų yra ko ir pasimokyti
V.Vareikio teigimu, dauguma neonacių net nėra matę gyvo žydo, o visuomenėje vis dar pasitaiko mitų, neva žydai grobia vaikus, o krikščionybės priešaušryje būtent jie nukryžiavo Jėzų Kristų.
Neseniai iš Izraelio grįžęs profesorius tikina, kad Lietuvai iš žydų yra ko pasimokyti. Ne tik sugebėjimo išgyventi nederlingose žemėse, bet ir siekiant energetinės nepriklausomybės, sugebėjimo kariauti ir nugalėti. „Arabai Izraeliui neparduoda naftos, todėl šalis per kelerius metus planuoja visose degalinėse įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles, – pasakojo prof. V.Vareikis. – Net auklėjant vaikus žydai smalsiam vaikui pasako, koks jis šaunuolis, kad užduoda gerus klausimus. O ką neretai pasako lietuvis savo vaikui: „Ką tu šneki, kvaileli! Netrukdyk!“
Seimo narys tautininkas Gintaras Songaila mano, kad svastikų paišymas neabejotinai yra paauglių darbas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas tikina, kad kovoti su panašiais nusikaltimais yra įmanoma, nes įstatymai numato bausmę už tautinės nesantaikos kurstymą, chuliganizmą.
Pasak jo, kol yra kvailių, kurie žemindami kitus, jaučia malonumą, tokie nusikaltimai vis kartosis. A.Anušauskas neabejoja, kad kai kurie neonacių išsišokimai gali turėti ir tarptautinį rezonansą.
Nereikia priešpriešos
Simonas Alperavičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas
Nežinau, kodėl šalyje vis dar pasitaiko antisemitinių išpuolių. Apie tai labai daug galvojau, bet atsakymo iki šiol neradau. Kai kalbama, kad žydai šykštūs, galiu priminti, jog tarpukariu, kai visiems Lietuvos žmonėms būdavo sunku gyventi, žydai duodavo jiems maisto, o pinigus dažniausiai skolindavo be procentų. Nesakau, kad žydai visą laiką elgėsi garbingai, bet vienijant žmones reikėtų eiti ne priešpriešos keliu. Mes nesakome, kad esame aukščiau kitų, bet žydai vis tiek turi savitą kultūrą ir pasaulėžiūrą. Pagal mūsų kalendorių, dabar yra 5771 metai. Juk jeigu vienas žydas, tai yra Kristus, nebūtų nutraukęs ryšio su judaizmu, tai nebūtų atsiradusi ir katalikybė. Yra daug prigalvota nesąmonių, vieną jų paskutinį kartą išgirdau apsilankęs Santariškių klinikoje. Ten dvi moteriškės visai rimtai kalbėjo, kad žydai Velykoms grobia ir žudo vaikus.
Kenkia šalies įvaizdžiui
Gediminas Kirkilas, Seimo narys
Šie išpuoliai daro didelę žalą Lietuvos įvaizdžiui tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulyje. Buvo šiokia tokia valstybės vadovų reakcija, bet ne tokia, kokios reikėtų reaguojant į panašaus pobūdžio išsišokimus. Neatmesčiau net provokacijos, finansuotos iš užsienio, versijos, todėl atitinkamos tarnybos turėtų reaguoti. Be to, jaunimas ne visada žino istoriją, o pridėjus sunkią socialinę-ekonominę situaciją Lietuvoje, didėjančią emigraciją ir apskritai nepasitenkinimą gyvenimu Lietuvoje, neigiamos emocijos gali pasireikšti panašiais išpuoliais prieš vieną ar kitą tautą. Tie išsišokimai gali būti ir kaip tam tikra protesto forma, o Vyriausybei, matyt, palanku, kad panašūs išpuoliai užgožtų dar didesnes problemas, su kuriomis nesugebama susitvarkyti.
