Seimo antikorupcijos tyrimo komisijos delegacija lankėsi Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento patalpose, kur yra poligrafo prietaisas.
Taip pat apklausai buvo kviečiami ir apklausas poligrafu atlikę pareigūnai.
Maždaug dvi valandas vyko apklausa bei patikrinimas, kaip veikia vadinamasis „melo detektorius“. Posėdžiui baigiantis Seimo narys Ligitas Kernagis sakė, jog įtarimai bei abejonės pasitvirtino: „Jeigu Vidaus reikalų ministras Raimondas Palaitis atliktų panašų tyrimą, jo elgesys ir rezultatai būtų kitokie“.
Po apklausų delegacija išvyko atgal į Seimą.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Poligrafo patikimumas gali siekti 90 proc. Tai priklauso nuo tyrimo atlikimo metodikos. Tuo atveju, jeigu skiriasi dviejų poligrafų tyrimų rezultatai, reikia rinkti tolesnius įrodymus, sako Seimo Antikorupcijos komisijoje apsilankiusi ir ekspertinį mokslinį vertinimą apie asmenų patikrą poligrafu pateikusi Vilniaus universiteto (VU) psichologijos dėstytoja Kristina Vanagaitė.
„Pats poligrafas, jo duomenys daugelyje šalių yra tiesiog orientaciniai, kad būtų sumažintas įtariamųjų ratas, kad būtų sužinota kažkokios papildomos informacijos. Tai nenaudojama kaip neginčijamas kaltės įrodymas daugelyje šalių“, – žurnalistams komentavo K. Vanagaitė.
Pasak ekspertės, yra daug veiksnių, galinčių lemti parodymų skirtumus. Esą pirmą kartą poligrafu tikrinamas asmuo gali labiau jaudintis, išgyventi daug didesnes emocijas negu antrą kartą. K. Vanagaitė taip pat pabrėžė, kad poligrafas, kaip klaidingai suprantama visuomenėje, nėra melo detektorius.
„Jis nematuoja melo kaip tokio. Jis matuoja mano susijaudinimą, kiek aš jaudinuosi išgirdusi tam tikrus klausimus. Ir tada tą jaudinimąsi mes interpretuojame ir siejame su bandymu nuslėpti informaciją. Tai yra skirtingi dalykai, tai nėra taip, kad aš pamatavau ir nustačiau, kad jis nemeluoja ar nemeluoja“, – kalbėjo šeštus metus šioje srityje dirbanti specialistė.
Jos vertinimu, Lietuvoje poligrafu gali būti tiriamas ne kiekvienas žmogus. Poligrafo duomenų patikimumui įtakos turi emocinis susijaudinimas, klausimų formuluotės, nes apie tą patį dalyką galima paklausti skirtingais būdais, paprastai pagal metodologiją, naudojant poligrafą, klausiama keliolika klausimų.
K. Vanagaitė pabrėžė ir poligrafijos specialistų kompetenciją. Tiesa, kokia buvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus tyrusių poligrafų kompetencija, ji nekomentavo.
VU psichologijos dėstytoja Kristina Vanagaitė (nuotr. Elta)
