Ant linčo laužo bando sudeginti savus? Viešina, kaip Seimo nariai taškė tūkstančius

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienį paskelbė apie norą perkrauti politinę sistemą, inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus ir svarstyti Vyriausybės atstatydinimą. Apie tai, kad nepavykus paskelbti priešlaikinių rinkimų atsistatydintų, pranešė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Čekiukų skandalas“ atveria naujas žaizdas: ruošia pokyčius dėl tarybų narių atlyginimų

Teises dėl girtumo praradusi Gintarė Skaistė už kurą ir transportą išnaudojo tūkstančius eurų

Valatka kirto valdantiesiems: kiaulės Napoleonas ir Sniegius man sako, kad aš esu gyvulių ūkis

Jie abu kartoja, kad „švelnių ir pūkuotų“ nėra ne tik savivaldybių tarybose, bet ir Seime.

„Aš nežinau, kaip tokį standartą gali atlaikyti Seimas. Kadangi vienas iš kaltinimų viešojoje erdvėje buvo susijęs, kad karantino metu buvo naudojamos transporto priemonės.

Viešai prieinama informacija apie Seimo narių keliones rodo, kad didelė Seimo narių dalis ne tik, kad nesumažino [kelionių] ar nevažinėjo karantino metu, kai kelionės buvo stipriai apribotos, bet didino išlaidas savo transportui.

Tokių Seimo narių yra daug. Tarp jų yra ir komitetų pirmininkai, ir gausybė kitų žmonių, kurie dabar lygiai taip pat tą linčo laužą gan stipriai kursto. Negaliu atsakyti, kur jie važiavo. Paklaustas gal ir aš nelabai atsakyčiau, kur aš važiavau 2020 metais“, – pasakojo G. Landsbergis.

„Skaidrumo kartelę kritikai kelia vis aukštyn ir tai daro vykstančios diskusijos metu. Tarp kritikų yra Seimo, kuriam Vyriausybė yra atskaitinga ir kuriame yra bent trečdalis buvusių savivaldos tarybos narių ir kurių parlamentinių išlaidų gėlėms ir kurui per Covid pandemiją ar kitais laikotarpiais dar niekas detaliai nenagrinėjo, narių būrys“, – teigė I. Šimonytė.

Išlaidos išaugo prasidėjus karantinui

Naujienų portalas tv3.lt panagrinėjo, kaip skiriasi Seimo narių išlaidos transportui prieš koronaviruso pandemiją ir siaučiant mirtinam virusui, kuomet valstybėje buvo paskelbtas karantinas, žmonėms buvo nerekomenduojama eiti iš namų, o kurį laiką nebuvo galima važinėti tarp savivaldybių.

Seimo nariai, gaudami kompensacijas už išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, turi atsiskaityti. Jų ataskaitose yra nurodyta eilutė „Transporto priemonės eksploatavimas, techninė priežiūra, remontas“ į kurią taip pat įeina ir kuras.

Palyginus 2019 m. ir 2020 m. ataskaitas matyti, kad keturiolikos Seimo narių išlaidos transportui 2020 m., kai šalyje buvo įvestas karantinas, yra tūkstančiu ar daugiau eurų didesnės, nei 2019 m.

Kai kurių išlaidų skirtumai, gal ir nėra tokia įspūdingi, tačiau sumos gana didelės. Pavyzdžiui, tuomet valstiečiu, o dabar demokratu esantis Zenonas Streikus 2020 m. transportui išleido daugiau nei 8 tūkst. eurų, P. Gražulis – 7,4 tūkst. Nors P. Gražulio išleista suma įspūdinga, verta pažymėti, kad jis karantino metu išlaidas transportui apkarpė, kadangi 2019 m. ši suma siekė daugiau nei 10 tūkst.

Išlaidų nesumažino ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimas

2021 m. už išlaidas atsiskaitinėjo jau naujos kadencijos Seimas. Tai metai, kai karantinas truko iki liepos 1 d., judėjimas tarp savivaldybių ribotas iki balandžio. Tai nesutrukdė 51 Seimo nariui transportui išleisti daugiau nei 5 tūkst. eurų. Lyderis – liberalas Ričardas Juška, kuris per metus transportui išleido daugiau nei 10 tūkst. eurų.

Verta pažymėti, kad dalis parlamentarų gyvena arba yra rinkti nuo Vilniaus nutolusiuose šalies rajonuose. Pavyzdžiui, tas pats R. Juška rinktas Karšuvos apygardoje, kuri apima Jurbarką, Pagėgius ir gretimas teritorijas. Tačiau, pavyzdžiui, Vilniuje kandidatavęs ir čia gyvenantis Mykolas Majauskas transportui 2020 m. išleido 4,5 tūkst. eurų, 2021 m. – 7,5 tūkst. eurų. Palyginimui, Telšiuose išrinktas darbietis Valentinas Bukauskas 2021 m. išleido 5 tūkst. eurų.

Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad savivaldybių tarybų narių išlaidų skandalas tęsiasi. Bedama pirštu į tai, kad per plačiai apibrėžiama tai, kam galima leisti biudžeto pinigus, o tai atveria kelią politikų fantazijai. Savivaldybių veiklą kontroliuojanti įstaiga tikina, kad problema ne tik kartais besiskiriantys išmokų dydžiai tarp savivaldybių, bet ir tai, kad kai kurie reglamentai prieštarauja įstatymams. Vienas tokių pavyzdžių – plačiai nuskambėjusi Kauno miesto savivaldybė. Seimo nariai imasi ir įstatymo pakeitimų, kurie galėtų išspręsti šią krizę. Vienas siūlymų – padidinti tarybų narių atlyginimus, atsisakyti išmokų kanceliarinėms prekėms.