„Neturėtų būti vien tik ekselinis požiūris į problemą. Turime žiūrėti kūrybiškai, ambicingai į šią problemą. Tai parodo ta pati pandemija, kur premjerė, buvęs premjeras Skvernelis valdė, kai Lietuva pažiūrėjo į problemos sprendimą kūrybiškai, ji buvo išspręsta, visi išėjo nugalėtojais. To tikimės ir dabar“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo A. Romanovskis.
„Tikrai tikime ir norime gauti ir prezidento palaikymą šioje svarbioje temoje ir vertinant visas diskusijas, jo lyderystę šiuo klausimu“, – taip pat pridūrė jis.
Romanovskis aiškino, kad planas turėtų būti gerokai ambicingesnis negu dabar numatomi 3 proc. BVP gynybai, o tam būtų galima ir skolintis, ir ieškoti sutarimo dėl tvarių finansų per mokestinius pakeitimus. Jo nuomone, kitame politiniame sezone neišvengiamas yra ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo klausimas.
„Mūsų įsitikinimu tai yra neišvengiamas dalykas, bet suprantu, dabar yra rinkiminis periodas. (...) Mano prognozė, kad PVM klausimas kitame politiniame sezone yra neišvengiamas, tą parodė estai, bet dabar neverta to eskaluoti“, – sakė LVK prezidentas.
ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingridos Šimonytės surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos pavasario pradžioje susijungė į iniciatyvą „4 procentai“. Iniciatyvos internetinės svetainėje nurodoma, kad šiuo metu už iniciatyvą yra pasirašę 52 tūkst. asmenų.
