„Valstybinės kalbos apsauga ir puoselėjimas, mano įsitikinimu, neturi būti tokie, kurių negalima būtų racionaliai paaiškinti, dėl ko jie gali tapti tiesiog pajuokos objektais. Tikrai nematau priežasčių, kodėl iškabos „Coffee Inn“, „Swedbank“ turėtų būti suprantamos kaip grėsmė lietuvių kalbai“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad Valstybinės kalbos įstatyme negalima palikti dviprasmybių, kurios paskui gali trukdyti gyventojams mokytis užsienio kalbų.
„Lygiai taip pat nemanau, kad rūpestis lietuvių kalba turėtų kirstis su platesnėmis galimybėmis mums, lietuviams, mokytis visų pirma anglų kalbos. Įstatyme siūlyčiau tikrai nepalikti dviprasmybių ir siūlyčiau aiškiai nustatyti, kad kino filmai ar televizijos laidos anglų kalba yra tik subtitruojamos, nebedubliuojamos lietuvių kalba“, - teigė A.Kubilius.
Jis taip pat vylėsi sulauksiąs laiko, kai užsienio investuotojai į valstybės institucijas Lietuvoje galės kreiptis angliškai ir šia kalba gauti atsakymą. Pasak opozicijos lyderio, vadinamoji verslo kalba leidžiama daugelyje Europos šalių.
„Jeigu mums rūpi ne tik tai, kad lietuviai kalbėtų bei rašytų taisyklingai lietuviškai, kas, be abejo, darosi vis didesne problema šiais moderniais internetiniais laikais, bet (...) ir tai, kad jie čia gyventų ir dirbtų, čia turėtų gerų darbo vietų, manau, kad tai yra toks pat svarbus rūpestis, mes turime galvoti apie darbo vietų kūrimą čia, Lietuvoje, ir turime tomis darbo vietomis pasirūpinti. Lietuvių kalba ir jos apsauga negali tapti kliūtimi naujoms gerai apmokamoms darbo vietoms kurtis Lietuvoje, nepaisant to, kas jas kuria - lietuvių verslininkai ar užsienio investuotojai“, - akcentavo konservatorius.
Praėjusią savaitę Seimas ėmėsi svarstyti darbo grupės siūlymą valstybinės lietuvių kalbos statusą įtvirtinti konstituciniu įstatymu.
Šiuo metu lietuvių kalbos teisinis reglamentavimas apibrėžtas paprastu įstatymu. Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad jam priimti bei pakeisti reikia didesnio Seimo narių balsų skaičiaus. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių - 71, o norint pakeisti galiojantį konstitucinį įstatymą reikia ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų - 85.
Projekte numatoma, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose bei išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Taip pat, kad Lietuvos piliečiams vardai ir pavardės suteikiami ir keičiami atsižvelgiant į vyriškosios ir moteriškosios formų skirtumus, jeigu tie skirtumai yra tam tikros kalbos vardų ir pavardžių gramatinė ypatybė.
Valstybinės kalbos įstatymo projekte taip pat numatoma, kad teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentuose, registruose, kelio ženkluose, taip pat kitais norminių teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos vietovardžiai. Neoficialūs vietovardžiai viešuosiuose užrašuose galėtų būti teikiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Pagal projektą, Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.
Taip pat projekte įrašyta, kad įstatymas nereglamentuoja tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.
Šiuo metu valstybinės kalbos klausimus – apsaugą, vartojimą, taisyklingumą, puoselėjimą – reglamentuoja Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
