Ne vieno visuomeninio komiteto atsiradimą prieš savivaldos rinkimus paskatinęs parlamentaras Povilas Urbšys radijo stočiai „Laisvoji banga“ sakė, kad aktyvioji visuomenės dalis, susibūrusi į šiuos komitetus, jau privertė keisti Lietuvos politikos veidą.
„Manau, kad daroma sisteminė klaida, kai bandoma visuomeninius rinkimų komitetus vertinti pagal partinį formatą, nes Seimo partijos viską padarė, kad šis formatas atsirastų. Konstitucijoje yra įtvirtinta vienoda teisė dalyvauti rinkimuose ir partiniams, ir nepartiniams žmonėms. Užuot savivaldos įstatyme leidus žmonėms tiesiogiai rinkti tarybos narius, buvo palikta sąrašinė sistema ir taip nepartiniai tapo panašūs į partinius. Visuomeniniai rinkimų komitetai – tai susibūrimai būtent konkretiems rinkimams“, – teigė P. Urbšys. Pasak parlamentaro, kai kurių visuomeninių rinkimų komitetų pagrindą sudaro judėjimai, kurie įsikūrė konkrečiuose miestuose, o jų ateitis gali būti labai skirtinga.
„Supraskim, kad mūsų mentalitetas yra išlikęs sovietinis – mes fetišuojam pačią politinę partiją, mums būtinai reikia 2000 narių, kad ją įregistruotume, kad ji būtų tokia amžina, kaip Komunistų partija. Sakykime, Vokietijoje, kad įregistruotum politinę partiją, net nereikia pateikti narių sąrašų, nes ten pasitikima žmonėmis, o Lietuvoje yra taip, kad politinė partija turi būti tokia stabili kaip sovietiniais laikais“, – nuomonę dėstė pašnekovas.
„Keista, kai manoma, kad jei rinkėjas paima biuletenį su partijos sąrašu, tai jis yra sąmoningas, o jei ima sąrašą ir balsuoja už nepartinius kandidatus, tai jis jau nesąmoningas. Mes turime suprasti, kad demokratija nėra vienalytė. Politinis veiksmas nėra vien tik partinis veikimas. Europos Parlamento ir savivaldos rinkimų įstatyme yra įtvirtinti visuomeninių rinkimų komitetų reikalavimai. Jie pagal įstatymą ir susikuria rinkimams“, – dėstė Seimo narys. Jo teigimu, savivaldoje turi dominuoti politinės idėjos ir mintys realizuoti žmonių savivaldą vietose.
P. Urbšys mano, kad būtent sėkmingas visuomeninių komitetų pasirodymas savivaldos rinkimuose lėmė ir matomus pokyčius didžiosiose politinėse partijose. „Manau, kad jei nebūtų buvę tokių rezultatų savivaldos rinkimuose, konservatorių lyderis Andrius Kubilius ar Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė nebūtų atsistatydinę. Tokie jų žingsniai rodo, kad tai buvo lemtingas postūmis, kad atėjo metas atsinaujinti toms sustabarėjusioms partijoms“, – pokyčius politinėje arenoje komentavo pašnekovas.
Anot jo, apsaugoti, kad visuomeninių rinkimų komitetų nariai neįsilietų į kitas politines jėgas, bus sunku. „Visuomeninius komitetus žmonės rinkosi kaip alternatyvą partiniam savanaudiškumui. Jei šie komitetai pradės sudarinėti koalicijas dėl kėdžių, o ne dėl programų realizavimo, jos susitapatins su politinėmis partijomis ir žmonės tais komitetais tikrai nusivils. Tai, kad iš partijų „migruojama“ į kitas partijas, nėra naujiena. Taip nutikti gali ir su komitetais. Bet manau, kad bet kuriuo atveju patys komitetai gali dirbti ir spręsti problemas kitaip nei kai kurios partijos. Pavyzdžiui, kai kur yra labai sunku sudaryti koalicijas ir sutelkti partijas, kadangi egzistuoja asmeniškumai. Visuomeniniai rinkimų komitetai gali tapti trečiąja jėga, kuri suvienytų politines partijas veikti, galų gale – spręsti konkrečias savivaldos problemas, o ne aiškintis tarpusavio santykius“, – viliasi P. Urbšys.
