Universitete buvau mokomas, kad logiškai kalbėti su tikinčiais propaganda taip beviltiška, kad geriau nebandyti, tačiau esu iš tų naivuolių, kurie nepabandę padaryti kokios nors neįmanomos misijos, niekada nesako, jog dėl visko kalta Amerika ir jos diktatūra.
Taigi, bandome dabar apsvarstyti geopolitinę padėtį: yra du frontai – Vakarai ir Rytai. Amerika ir Rusija. Turtingiausia pasaulyje valstybė, kurioje gyvena daug laimingų lietuvių ir valstybė, iš kurios visi sparčiausiai bėga. Kurios net patys rusai nemini geru žodžiu. Kuri visiems sveikiems žmonėms kelia alergiją. Taip sakant, sunku čia matyti priešingas stovyklas, nes Rusiją vadinti normalia šalimi gali tik ligoniai. Bet tarkime, kad actininkai, kurie net neskaitė Noamo Chomsky „Hegemonija arba išlikimas: Amerikos siekis viešpatauti pasaulyje“, visgi mato, žino ir supranta daugiau už visus kitus. Ir ką tada jie mato?
Jie mato gerą Rusiją ir blogą Ameriką. Skurstančią, oligarchų nukankintą valstybę jie regi „kovojančią“ už daugiapolį pasaulį. Dieve Dieve, nepavyks čia išvysti paslėptos prasmės. Rusija skurdi, biedna, primityvi ir nevykusi ne dėl to, kad ją kas nors puola, o dėl to, kad ten niekada nebuvo svarbūs nei paprasti, nei nepaprasti žmonės. Rusai yra biednekai, nes jų toks mentalitetas, jie nesugeba protingai iš jo išsivaduoti. Patys kalti.
O Amerika? Amerika visuomet rūpinasi savimi ir tais, kurie joje gyvena. To niekada nemokėjo nei rusai, nei, deja, lietuviai. Amerika apskritai yra labai puiki valstybė, nes priešingai nei Europoje, ten kiekvienas gauna tik tai, ko yra vertas. Ten nėra ir negali būti jokių amžinų pašalpinių, išlaikomų valstybės. Ten nėra socialinio rojaus, sukuriančios minias tuo besinaudojančių tinginių. Kuriems nereikia dirbti, užtenka pasiimti pašalpas. Nėra Amerikoje ir jokių sovietinių nesąmonių, kai gėrybės dalijamos atsitiktinai. Tinginiai, girtuokliai ir kiti nevykėliai ten gali laisvai gyventi. Bet tik savo, o ne dirbančiųjų sąskaita. Amerikos teismai – pavyzdys visiems. Jei Amerikoje būtų teisiami kai kurie Lietuvos nusikaltėliai, jie seniai pūtų kalėjime. O ne sėdėtų Seime.
Na, o labiausiai man patinka Amerikos švietimo sistema, kurioje nėra vietos nevykėliams, kvailiams ir beraščiams. Mokslas brangus, todėl universitetų neokupuoja, kaip Lietuvoje, bet kokio lygio marozai. Tačiau tie, kas mokosi geriausiai, neskursta taip, kaip Lietuvos studentai. Nes valstybė moka normalias stipendijas, o ne kažkokią apgailėtiną išmaldą. Priešingai nei Lietuvoje, ten viskas yra taip, kaip turi būti. Nėra ten jokių actininkų.
Kai visi gauna tai, ko verti, tai valstybė pirmauja pasaulyje ir jos BVP, nepaisant gyventojų skaičiaus, didžiausias. Net bendras Kinijos BVP yra mažesnis už JAV.
Nėra ten, kaip Europoje, minių bedarbių, kurie nedirba tik dėl to, kad tingi dirbti. Nėra ir jokių „labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių“, kaip Lietuvoje. Nes prioritetas yra ne tas. Prioritetas – sėkmingi žmonės. Ne nevykėliai.
Galiausiai, tai ką aš čia tokio svarbaus norėjau pasakyti? Norėjau pasakyti, kad aš apsidžiaugčiau, jei Amerikos diktatūra būtų ne actininkų kliedesiai, o realus dalykas. Aš sutinku su viskuo, kas yra Amerikoje ir dar primokėčiau. Amerikos diktatūra negąsdina tų, kas žino, kad patys amerikiečiai absoliučiai viską turi užsidirbti patys. Ten nėra jokių blatų, švogerių ir panašių sovietinių nesąmonių. Todėl Lietuvoje tokia sistema būtų tobula. Net nueičiau į bažnyčią ir pasimelsčiau, jei Amerikos diktatūra būtų reali.
Greitai visi tinginiai nustotų verkšlenti ir eitų dirbti. Visi sąmokslų teoretikai užsikištų ir taip pat eitų dirbti. Gal tai ir nebūtų rojus. Bet man – tikra palaima.
Ko tikėjosi Kremliaus propagandistai, kurie sukūrė idiotišką baubo versiją, kuri, kaip parodžiau, yra labai sveikintina? Nu ko gi gali tikėtis rusai? Apskritai, jie visada tikisi nedirbti ir gerai gyventi: gliaudyti sėmkes, apsisiausti fufaikėm, apsiauti čebatais ir gerti pilstuką kokiam nors šlapimu dvokiančiame bomžyne, nepamirštant padūšami išdaužyti vienas kitam snukį. Propagandistai tikėjosi pamaloninti varguolius, tinginius, viso pasaulio valkatas ir parodyti, kokia bloga yra ta Amerika, kurioje visiems reikia dirbti.
Paskaitykite internete, ko tikisi actininkai: kad visas turtas bus valstybės (nomenklatūros), kad viskas bus skirstoma belekaip, ne už sugebėjimus ir darbą, o „iš lempos“. Kad vėl grįš ta nuostabi valkatų ir ubagų sąjunga. Jie net nesugeba apie tai kalbėti ironizuodami. Jie absoliučiai rimtai mano, kad Europa nori paversti visus pederastais ir išvogti lietuvių vaikus, kurie dabar netelpa vaikų namuose. Kaip baisu! O man tai labai juokinga. Tos beviltiškos, nelogiškos, nieko neįtikinančios pastangos dar sugalvoti kažkokią homoseksualizmo epidemiją. Išrasti (ir vėl) pedofilų klaną. Sufantazuoti chemtreilus, slaptas organizacijas, pasaulio užvaldymo planą. Niekada nereikia to neigti – reikia patvirtinti! Taip taip, tuoj visi apsikrės ir taps homoseksualais. O Lietuvai tai iš tiesų gerai – gal nustotų daugintis degradai ir degeneratai, vaikus darantys tik dėl pinigų. Taip taip, visus vaikus išsiveš skandinavai ir gal tie vaikai taps žmonėmis, o ne gyvuliais, kuriuos rodo per televizinės pagalbos laidas. Kai užaugę asocialų šeimose žmonės net nemoka kalbėti.
Kremliaus propagandistai supranta varguolius, nes patys yra varguoliai. Jie tikisi, kad dar ateis jų diena, išaus šviesus komunizmo rytojus ir gerovė atsiras iš niekur.
O aš džiaugiuosi, nes žinau, kad taip tikrai nebus. Kuo toliau, tuo geriau visos valstybės, net ir Lietuva, supras, kaip svarbu yra tie, kas dirba ir uždirba. O ne tie „labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai“. Kuo toliau, tuo labiau stiprės privatus sektorius ir silps valstybinis. Greitai ir Lietuvoje niekas nesigydys veltui. Nesimokys veltui. Nieko negaus veltui. Kaip ir turi būti. Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia, - teigia liaudies išmintis. Lietuvių liaudis žinojo, kas yra teisybė, kol neatėjo sovietai ir neišmokė sėmkių gliaudyt. Ir dabar mes visi turime kovoti prieš šitą šlykščią neteisybę.
Nes pati didžiausia įmanoma neteisybė yra ta, kai pastangos turėti ir turtėti yra žlugdomos, skatinant siekį visą gyvenimą būti pilku sovietiniu cepelinu, chruščiovkėj degraduojančiu utėlėtu alkašu.
Sovietinių cepelinų rojus baigėsi. Ir niekada negrįš.
Iki to, žinoma, dar ilgas kelias. Dar daug acto reiks išgarinti, kol prasisklaidys rusiškos propagandos debesys, dar daug varguolių ašarėlių ištekės, kol nuplaus chemiją nuo šventos Marijos žemelės, dar daug nabagų keiksmų ir prakeiksmų nugriaudės, kol užtildys propagandinius rusiškus griausmus, dar daug visko bus, bet gėris ir grožis galiausiai triumfuos. Marozai ir actininkai išnyks. Amerikos diktatūra pasieks savo pergalę. Tvarka bus!
