Pasak ambasadoriaus, gynybos planai yra pateikti ir apie juos diskutuojama.
„Jie tikrai bus palankūs rytinio flango apginamumui. Labai tikiuosi, kad jie bus politiškai aprobuoti ir pradėti įgyvendinti. Bet reikės šiek tiek laiko su jų įgyvendinimu. Dar nėra nuspręsta, kokiame lygyje jie bus tvirtinami. Vyksta diskusija, aš taip įsivaizduoju, kad po gynybos ministrų susitikimo, kuris vyks birželio mėnesį, turėtų būti galutinai aišku. Bet pačioje Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijoje bus aiškiai pasakyta, kad judame link naujos kokybės gynybos planų“, – sakė Lietuvos ambasadorius prie NATO.
Jis tikino, kad kol kas tvirtai dėl kitų svarbių klausimų nėra nieko sutarta, bet pradėjus judėti link deklaracijos, jau matoma, kad kalbama apie gynybą ir atgrąsimą, taigi, reikalai juda teigiama linkme.
„Dėl dviejų procentų gynybai, tai mes norėtume, kad tai būtų ne lubos, bet grindys. Dėl to yra diskutuojama, tikiuosi sprendimai bus priimti ir mes turėsime Vilniaus įsipareigojimą dėl gynybos“, – sakė ambasadorius, pridūręs, kad klausimas dėl Ukrainos statuso NATO yra sudėtingas, bet tikimasi, kad bus parengtas jiems palankus paketas.
„Diskusija tik prasidėjusi, nuomonių yra įvairių, jūs mūsų poziciją žinote, ji aiški. Bandysime daryti viską, kas įmanoma, kad Ukraina būtų arčiau NATO“, – sakė D. Matulionis, pabrėžęs, kad Ukraina turėtų būti laipsniškai įtraukta į NATO.
Tai, pasak jo, šiuo metu yra sudėtingiausias klausimas, nes taktiniais sumetimais šalys turi skirtingas nuomones.
Lietuvos ambasadorius prie NATO taip pat patikino, kad Lietuva irgi turės įdėti savo indelį į NATO gynybos katilą, ji jau dabar tai daro sparčiai modernizuodama savo karines pajėgas. Jis paaiškino, kad apie gynybos planus ir kitas jų detales viešai daug kalbėti negali, nes tai – nėra viešas klausimas.
„Galiu tik pasakyti, kad NATO vyriausiasis karinių pajėgų vadas gaus įgaliojimus tam atvejui, jei vyktų ginkluotas konfliktas prieš Aljanso narę bet kurioje vietoje. Su visa Aljanso pajėgų struktūra, ne tik sausumos, bet ir jūros, oro pajėgomis. <...> Yra daug klausimų, kurie turi būti sutvarkyti iki galo tam, kad vėl grįžtume prie veiksmingos kolektyvinės gynybos, kuri pastaruoju metu buvo mažiau akcentuojama“, – kalbėjo D. Matulionis, patikinęs, kad ir gynybos pramonei bus skiriamas didelis dėmesys.
Situacija rodo, kad to, pasak ambasadoriaus, reikia. Bus siekiama vystyti naujas technologijas, Vilniuje, greičiausiai, bus paskelbta apie NATO inovacijų fondo steigimą, jo darbo pradžią.
Na, o NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo šiandienos vizijas Kijyve, beje, pirmas toks, pasak D. Matulionio, reiškia, kad Aljansas yra pasirengęs Ukrainai pasiūlyti tiek politinių, tiek praktinių dalykų.
Vakar interviu metu prezidento patarėjas Kęstutis Budys taip pat sakė, kad šiuos planus patvirtinti tikimasi iki NATO viršūnių susitikimo.
„Šie planai pirmą sykį bus tokie detalūs. Tai bus operacinio lygmens planai. Taigi bus galima kalbėti apie konkrečiai priskirtas pajėgas, kurios vykdys sumanymus ir užduotis mūsų regione, ko anksčiau nėra buvę. Tai yra visiškai kitas kokybinis lygmuo nei anksčiau turėti planai, kurie dabar jau yra aktyvuoti“, – „15min“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys.
Anksčiau buvo laikomasi požiūrio, kad užpuolus Rusijai Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. Dabar NATO nori būti pasirengusi iškart duoti atkirtį, nurodo portalas. NATO ėmėsi priemonių dar labiau stiprinti Aljanso rytinio sparno saugumą po Rusijos invazijos Ukrainoje pernai vasarį.
