Liepos 28 dieną 85–eri metai būtų sukakę profesorei Reginai Žepkaitei. Istorijos mokslų žinovės gyvybė užgeso šį pavasarį – ji buvo palaidota gimtajame Alytuje. Profesorė – Lietuvos istorijos instituto ilgametė vadovaujančioji, vyresnioji mokslo darbuotoja, „Lietuvos istorijos metraščio“ rašytoja, straipsnių, monografijų, knygų autorė. Už nuopelnus alytiškė buvo apdovanota valstybine premija, „Sidabrinės bitės“ kultūros premija Varėnoje.
R. Žepkaitė bendradarbiavo rengiant knygą „Alytaus miesto istorijos fragmentai“ (2001 m.), būdama aštuoniasdešimties istorikė sudarė knygą „Alytaus istorinė raida“ (2004 m.). Deja, Alytaus miestas taip ir nespėjo deramai pagerbti profesorės. Todėl „Alytaus gido“ interneto naujienų portalas su partneriais ėmėsi iniciatyvos vieną iš dviejų Merkinės gatvių pavadinti Reginos Žepkaitės vardu.
Kaip rašoma Alytaus miesto savivaldybės administracijos rašte, pasiūlymui dėl nusipelniusios istorikės įamžinimo gimtinėje pritarta su išlygomis. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičius informuoja, kad naujo vardo suteikimas sudarytų nepatogumų dešiniosios Merkinės gatvės įstaigoms ir gyventojams.
Savivaldybė siūlo R. Žepkaitės vardą suteikti vienai naujų gatvių, kuri bus suprojektuota teritorijoje tarp Druskininkų ir Domantonių gatvių. Kaip „Alytaus gidui“ sakė vienas iš R. Žepkaitės vardo gatvės Alytaus mieste atsiradimo iniciatorių, istorikas Vilmantas Dunderis – kad savivaldybė sureagavo į pasiūlymą, aišku, džiugina.
„Žinoma, istorine prasme būtų idealu, jei viena iš dviejų Merkinės gatvių, kurių susidūrime kaip tik gimė ir augo profesorė, pavadintume jos vardu“, – komentuoja istorikas. Tačiau, anot V. Dunderio, jei iškilios, Alytui nusipelniusios asmenybės vardo suteikimas senai gatvei neįmanomas, naujos įvardijimas – išeitis. Istoriko nuomone, rengdami detaliuosius planus, svarstydami galimus gatvių pavadinimus, atsakingi žmonės turėtų pasistengti, kad Alytaus istorija būtų įamžinta.
V. Dunderis, remdamas R. Žepkaitės vardo gatvės atsiradimą, taip pat siūlytų, esant galimybėms, pagerbti visus Alytaus prieškario burmistrus – Kostą Balukevičių, Antaną Saulyną, Edvardą Neverauską, Mamertas Žilinską, Zigmą Jakulį ir galbūt Kopelį Šulmaną, kuris Alytui vadovavo trumpai, tačiau įkūrė „Palas“ (vėliau – „Dainavos“) kino teatrą.
