„Būtų tikrai labai juokinga, jei nebūtų graudu.10 dienų degėm. 10 dienų jau nedegam. Iš viso turim 20.
Ir šiandien į tą garsiąją velnio skylę atvažiavo Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Sakau, vyrai, reikia tvarkyti greičiau, šitiek laiko praėjo, padangų smarvė olialia, nieks nevyksta, nors viršūnėlės mums į akis žiūrėjo ir nemirkėjo – padėsim, sutvarkysim.
Aplinkosaugininkai žiūri į mane. „Jei žadėjo, dar nereiškia, kad taip ir bus“, - šypsosi. Pirmiausia reikia parengti planus ir suteikti šansą susitvarkyti savininkui. Tada duoti jam laiko pamąstyti, gali jis kažką sutvarkyti, ar ne. Jeigu taip – vienas kelias, jeigu ne – kitas kelias. Ir vėl procedūros. Kitaip tariant, jeigu tą brudą pradės kažkas vežti po trijų mėnesių – bus geriau nei gerai.
Važiuojam toliau.
Į gaisravietę buvo atvažiavusios, ko gero, visos institucijos, kokios tik veikia Lietuvoj. Visos kažką tyrinėjo, matavo, skaičiavo. Ir nė viena turimais duomenim nesidalija. Trumpai tariant – kairė nežino, ką daro dešinė. O dar tiksliau – kiekviena gyvena savo atskirą gyvenimą.
Taigi atvažiuoja specialistai be jokios faktinės informacijos. Ir vėl negali eilinių žmonių kaltinti – nes čia jau apačia nežino, ką veikia viršus. Ir praktiškai čia taip pat visi gyvena atskirus gyvenimus. Ir tuos pačius darbus dirba kelis kartus. Juk kažkas davė leidimus, kažkas suskaičiavo ir pasakė, kad yra N tūkst. padangų. Paskui pasakė, kad skaičiai kur kas didesni, atsirado penkiaženklės sumos. Ar jos atsirado... iš akies?
Nežinomybė, aišku, slegia. Bet kai žinai tiesą – jausmas irgi ne ką geresnis. Pavyzdžiui, reikėjo specialių svarstyklių ir technikos, kad galėtų tiksliai apskaičiuoti, apie kokį atliekų dydį eina kalba. Suradom, užsakėm, pristatėm į vietą. Atvažiuoja aplinkosaugininkų žmonės ir tada mes juos įkalbinėjam, kad vyrai – padarykite tai ŠIANDIEN, rytoj vėl reikės iš naujo prašyti svarstyklių ir technikos. Sutinka. Paskui persigalvoja – juk nedegantis reikalas. Galiausiai sutinka. O finalas toks – paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos agentūra pati turi sutartis, gali paprastuoju būdu gauti tas svarstykles, bet nenori rizikuoti. Nes o jei nieks nesumokės? Tai lai savivaldybė tvarkosi.
Bet padangos su visomis savo grožybėmis niekur nedings. Rūsiuose – dešimtys tūkstančių kubų juodo drumzlino vandens. Ir pamažu jis kažkur dingsta. Ar į mūsų Gulbynę, ar į Nemuną, ar dar velniai žino kur. Tie patys atvažiavę aplinkosaugininkai man aiškino, kad šioj žemėj didesnio š... yra, nėra čia ko bijoti. Bet aš nenoriu rizikuoti. Sukviečiau komandą specialistų, dabar daromi vandens tyrimai, strateguojama, kaip tą vandenį iššiurbti. Rytoj per pietus turiu gauti veiksmų planą ir atsakymus. Mano reikalavimas trumpas ir aiškus – tas vanduo turi būti išvalytas ir tik tada paleistas.
Juk sakiau – būtų tikrai juokinga, jei nebūtų graudu“, – rašė N. Cesiulis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad gaisras įmonės „Ekologistika“ 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 dieną.
