Referendumui dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo žlugus, premjeras ir socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas atsakomybę suvertė Vyriausiajai rinkimų komisijai. Premjerui užkliuvo iš tikrųjų teisinei demokratinei valstybei skandalingas faktas: net dvylika procentų Lietuvos rinkėjų negavo kvietimų ateiti balsuoti spalio 12 dieną.
Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas tvirtino, jog kalti tie, kas pasiūlė referendumo idėją, nes šis referendumas buvo nereikalingas. Patys referendumo organizatoriai iš skirtingų politinių partijų iki šiol nekomentavo žlugusio referendumo priežasčių.
O gal tai nesvarbu? Referendumas nepavyko ir gal užmirškime apie jį. Gerai būtų, kad ir mūsų partneriai Europoje to neprisimintų, kai susitiks su savo kolegomis iš Lietuvos šią savaitę Europos Vadovų taryboje. Bet kuriuo atveju tiek mes patys, tiek ir į mūsų pasiūlymus neuždaryti Ignalinos atominės elektrinės arba, kaip dabar sakoma, modifikuoti atominės elektrinės stabdymo laiką, skeptiškai žiūrintys mūsų partneriai Europoje puikiai supranta, kad nepavykęs referendumas dar labiau apsunkina tolesnio sprendimo paiešką, naudingą Lietuvai.
Žinoma, siūlant organizuoti šį referendumą netrūko partijų noro pasinaudoti referendumu rinkimų tikslams, populizmo, bet būta ir tikro entuziazmo. Pernelyg ilgai tos šalutinės referendumo organizavimo priežastys buvo keliamos į viešumą ir pernelyg vėlai suprasta, kad jis gali tapti papildomu argumentu mūsų derybininkams Briuselyje.
Tik paskutinėmis dienomis prieš pat referendumą aukščiausieji šalies politikai ėmė agituoti už Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą. Iki to meto apie referendumo svarbą derybose su Briuseliu kalbėjo tik premjeras G. Kirkilas, bet tik pusbalsiu. Kai klausė žurnalistai.
Prieš pat spalio 12 dieną savo požiūrį pakeitė prezidentas Valdas Adamkus. Visą mėnesį kalbėjęs, kad šis referendumas yra žmonių kvailinimas, jis netikėtai paragino balsuoti už atominės elektrinės darbo pratęsimą. Savaitės pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė ir kiti raginimai balsuoti už Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą, bet per vėlai.
Kodėl Lietuvos valdžia taip ilgai klaidino savo neapsisprendimu šalies piliečius ir iki paskutinės dienos darė tiek mažai, kad referendumas pavyktų? Ar tik dėl jau minėtų, šalutinių priežasčių? Vyriausioji rinkimų komisija parengė informaciją, kaip užpildyti rinkimų į Seimą biuletenius, bet neteko girdėti, kad būtų medžiaga spaudai, radijui ar televizijai, kaip pildyti referendumo biuletenius. Kai kurie žmonės, atėję prie balsadėžių, nustebo sužinoję, kad rinkimų dieną rengiamas ir kažkoks referendumas.
Tačiau jeigu referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo būtų pavykęs, Lietuvos valdžia iš partnerių Europos Sąjungoje būtų išgirdusi: matote, jūsų piliečiai yra susirūpinę dėl būsimos energetinės situacijos šalyje, tai kodėl jūs tiek metų nesiruošėte būsimiems iššūkiams, uždarius atominę elektrinę. Juk apie įsipareigojimą uždaryti elektrinę žinojote, pasirašę stojimo į Europos Sąjungą Sutartį.
Mūsų partneriai Europoje, kurie girdėjo, kaip Lietuvos vadovai, prezidentas ir premjeras, savo šalyje skelbė ne kartą per šiuos metus pareiškimus, jog iškels Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo klausimą aukščiausiuoju Europos Sąjungos lygiu, nustebę turėtų perversti iš naujo Europos valstybių vadovų susitikimų protokolus, nes atrodo, kad iki šiol tokio klausimo Lietuvos vadovai ten nebuvo iškėlę. Nepaisant visų pažadų. Šią savaitę, metams einant į pabaigą, tai bus pirmas kartas.
Jeigu referendumas būtų pavykęs, mūsų šalies vadovai galėjo susidurti ir su problemomis šalies viduje, aiškindami, kodėl sunkiai vykdoma piliečių valia. Iš tikrųjų, tokiam referendumui pavykus, ne kiekvienam šalyje būtų galima paaiškinti, kad referendumas tik sustiprina valdžios argumentus, jeigu ji vienaip ar kitaip kels Ignalinos atominės elektrinės vėlyvesnio uždarymo klausimą, bet neduoda jokios garantijos.
Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimu nėra suinteresuoti ir rusiškų dujų importuotojai į Lietuvą, susiję su valdžia. Kai elektrinė bus uždaryta, jų laukia aukso amžius, nes visa mūsų šalies energetika, o per ją ir pramonė bei kiekvienas iš mūsų bus pririšti prie rusiškų dujų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Mykolo Aleliūno nuomone, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos ūkiui bus labai blogai. Pakils elektros ir šilumos tarifų kainos. Bet galimybė didinti elektros tarifų kainas sudaro galimybę kainas kelti ir LEO LT grupei, kuriai ypač palanki Lietuvos Vyriausybė su prezidento pritarimu atidavė į rankas energetikos monopolį. Tai kodėl valdžia turėjo stengtis, kad referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės pavyktų?
Referendumui žlugus, valdžia gavo labai gerą argumentą. Jeigu kažką Briuselyje dar pavyktų susitarti, apie ką mįslingai užsiminė prezidentas V. Adamkus, šis susitarimas, net ir minimalus, būtų pateiktas kaip milžiniškas iškovojimas, pasiektas nepaisant žlugusio referendumo. O jeigu derybos Briuselyje užstrigtų, valdžia galėtų sakyti, kad dėl nesėkmių kalti patys Lietuvos piliečiai, neaktyviai dalyvavę referendume.
Tačiau beveik 90 proc. piliečių, dalyvavusių referendume, pasisakė už Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą, ir tie pusantro procento nedalyvavusių, dėl ko referendumas žlugo, turėtų sunkiai slėgti valdžios pečius.
Alvydas Medalinskas
Radijas „Laisvoji banga“
