Gavę skiepą iš sveikatos specialisto lūpų galite išgirsti kelias rekomendacijas: bent kelias dienas nevartoti kavos, vengti alkoholio, didelio fizinio krūvio. Gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė sutiko, kad alkoholis bet kuriuo atveju nėra rekomenduojamas, tačiau teigė, kad kiti patarimai toli gražu nėra griežta būtinybė.
„Matyt, nėra tokių dalykų, kurių nebūtų galima daryti pasiskiepijus. Alkoholio vartoti ir taip nepatariama, tad joks gydytojas to nerekomenduos. Bet taip, tikrai nereikėtų skubėti atšvęsti pasiskiepijimo, tą geriau atidėti vėlesniam laikui“, – sakė Kauno klinikų gydytoja.
Norintiems, kad vakcina nuo COVID-19 viruso būtų efektyvi, alkoholio rekomenduojama atsisakyti tiek prieš, tiek po skiepo.
„Nevartoti alkoholio rekomenduojama bent dieną prieš ir keletą dienų po vakcinacijos. Alkoholis slopina imuninės sistemos aktyvumą, dėl to galimai susiformuoja silpnesnis imunitetas“, – yra sakiusi Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
Anot S. Stankevičiūtės, žmogui jaučiantis gerai kažkokių ribojimų dėl vartojamų nealkoholinių skysčių – kavos ir kt., neturėtų būti.
„Pasiskiepijus tiesiog reikia toliau gyventi savo gyvenimą. Dėl to, ar žmogui verta intensyviai sportuoti gavus skiepą – viskas priklauso nuo savijautos. Jei po įskiepijimo nei injekcijos vietą skauda, nei yra kokie kiti šalutiniai reiškiniai, ir žmogus labai nori sportuoti, tai nėra draudžiama“, – kalbėjo S. Stankevičiūtė.
Rankos skausmui malšinti – šaltis
Visgi pašnekovė pastebėjo, kad ko nereikėtų daryti – masažuoti, spaudinėti, trinti įskiepijimo vietos.
„Taigi nereikėtų eiti į kokį masažą, nesideginti saulėje, nes injekcijos vietoje pirmosiomis dienomis vyksta intensyvūs procesai. Jei ranką labai niežti, ji patinsta, galima susukus į švarų rankšluostį pridėti ledo ar kitą šaldytą produktą“, – patarė gydytoja.
Pasiskiepijus taip pat patariama bent parą vandeniu nešlapinti dūrio vietos ir nesimaudyti, kad į jos vietą nepatektų infekcija.
Vaistus vartoti, kaip paskirta
Anot S. Stankevičiūtės, labai svarbu įprastai geriamus vaistus vartoti, kaip paskirta.
„Jei žmogus serga kažkokiomis ligomis, jis greičiausiai bus tai aptaręs su savo gydytoju. Bet šiaip visi vaistai – ir kraujo krešėjimą mažinantys, ir trombocitų sukibimą mažinantys vaistai turi būti vartojami be pertraukos.
Jei stipriai pakyla temperatūra, galima ir paracetamolio tabletę išgerti, kaip ir skaudant galvą – vaistų nuo galvos skausmo. Jeigu žmogus vartoja vaistus nuo arterinio kraujo spaudimo, nuo hipertenzijos, viską reikia daryti kaip įprasta“, – vardijo ji.
Nepataria krešėjimą mažinančių vaistų profilaktikai
Vis dėlto įsibaiminusiems galimų retų kraujo krešėjimo sutrikimų žmonėms profilaktiškai gerti kraujo krešėjimą mažinančių vaistų gydytojai nepataria.
„Trombozė su trombocitopenija po „AstraZeneca“ vakcinos yra autoimuninė ir mechanizmas yra toks, kad susidarius antikūnams dėl to vystosi trombozė ir mažėja trombocitų skaičius kraujyje, tai aspirino vartojimas ar kažkokių krešėjimą mažinančių vaistų vartojimas tos rizikos nekeičia. Juo labiau kad nežinoma, kada tiksliai susidaro tie antikūnai – 3–21 d. po vakcinacijos, tai negi tiek laiko tokius vaistus žmogus gers? Taigi nėra pagrindo vartoti šiuo medikamentus profilaktiniais tikslais“, – pažymėjo S. Stankevičiūtė.
Tačiau ji pridūrė, kad blogai pasijutus po bet kurios vakcinos – pradėjus skaudėti galvą, jei sutriko rega, reikia kreiptis į gydymo įstaigą: „Tokiais atvejais vertėtų įspėti ir gydytoją, kad neseniai skiepijotės ir kad jis padarytų kiek kitokius tyrimus nei įprastai.“
Paracetamolį galima gerti, jei buvo stipri reakcija po pirmo skiepo
Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga kassavaitinėje rubrikoje „Petys už laisvę“ SAM paskyroje feisbuke paklaustas, ar galima dar prieš skiepijantis gerti paracetamolį, pažymėjo, kad įprastai to daryti nepatariama.
„Premedikacijai arba tiesiog siekiant užbėgti šalutiniams poveikiams už akių jokių vaistų vartoti nereikėtų. Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo arba paracetamolį galima vartoti tada, jei pasireiškia sunkūs šalutiniai poveikiai, kurie yra sunkiai toleruojami – tai stiprus galvos skausmas, temperatūra aukštesnė nei 38, 5 laipsnių, kaulų, sąnarių, raumenų laužymas. Tai į gripą panašūs simptomai, kuriuos toleruoti tampa kančia. Kai žmogus jaučiasi labai negerai, nereikia tų šalutinių poveikių kęsti ir daryti streso organizmui“, – aiškino jis.
Tačiau gydytojas kartu pažymėjo, kad jei po pirmos vakcinos dozės pasireiškė stiprūs šalutiniai poveikiai, kas yra stipriai, audringai besivystančio imuninio atsako išraiška, tai prieš antrąją vakcinos dozę galima būtų gerti vaistų profilaktiškai.
„Ypač jei tai yra „Pfizer“ vakcina, kai, tikėtina, šalutiniai poveikiai po antros dozės bus stipresni nei po pirmosios, galima pavartoti vaistų, kurie slopintų tokius požymius. Prioritetas čia būtų paracetamoliui, kadangi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo slopina tam tikrą fermentą, kuris, turima duomenų, turi įtakos antikūnų formavimuisi B limfocito atsako vystymuisi“, – pastebėjo onkoimunologas.
Lietuviai masiškai plūsta į laboratorijas: nori sužinoti, ar turi antikūnų:
Ką svarbu žinoti prieš vakcinaciją
Kaip pažymėjo S. Stankevičiūtė, skiepytis reikėtų ateiti gerai nusiteikus, pailsėjus, pavalgius, išgėrus pakankamai skysčių.
„Viskas, kas bendrai gerina žmogaus būklę, tas gerina ir būseną pasiskiepijus. Kai žmogus ateina vakcinuotis, vieni gal ir pakiliai jaučiasi, tačiau tikrai yra tam tikras jauduly, todėl reikia būti išsimiegojus, pakankamai pavalgius, išgėrus bent litrą vandens Svarbu, kad žmogus jaustųsi tvirtai. Taip visus paskirtus vaistus reikia išgerti laiku, neatidėti“, – sakė klinikinė farmakologė.
Išsimiegojimo prieš vakcinaciją svarbą pabrėžia ir atlikti tyrimai. Kaip yra nurodžiusi LSMU MA Neurologijos klinikos gydytoja Evelina Pajėdienė, yra nustatyta, kad norint didesnio skiepų efektyvumo būtina gerai išsimiegoti. Viename tyrime stebėti savanoriai, kurie buvo paskiepyti gripo vakcina. Nustatyta, kad trumpiau miegojusiems asmenims po skiepo organizme susidarė mažiau antikūnų. Tikėtina, kad panašias analogijas galima pritaikyti ir koronaviruso skiepams.
„Pandemija įvairiai paveikė žmonių miegą. Pati COVID-19 infekcija gali trikdyti nervų sistemą, taip sukeldama miego sutrikimus, kurie pasireiškia nemiga naktį ar per dideliu mieguistumu dienos metu. Miego kokybę veikia ir pandeminis nerimas, kuris kyla dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Karantinas sujaukė miego ritmą, tapome mažiau fiziškai aktyvūs, o tai taip pat paveikė miego kokybę“, – mokslinėje-praktinėje konferencijoje kalbėjo gydytoja.
Kada skiepytis negalima?
Gydytojai primena, kad vakcinuotis negalima esant ūmiems viršutinių kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto ligų simptomams su karščiavimu. Tuomet reikėtų palaukti, kol simptomai praeis.
Taip pat skiepytis negalima, jei žmogus yra alergiškas vakcinos sudedamosioms dalims.
Jei neseniai pasiskiepijote kokia kita vakcina, rekomenduojama, tarp skiepų turėtų būti bent dviejų savaičių pertrauka.
