Žinoma, be kitų institucijų indėlio, be savivaldos įsitraukimo ir visuomenės supratimo integracija nebus visavertė. Tačiau nors darbo šioje srityje daug, per pastaruosius metus nemažai ir nuveikta.
Šiemet, pirmą kartą po beveik šešerių metų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva neįgaliųjų integracijai skyrėme apie 1 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais: 2015 metais neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėms vykdyti skirta apie 12,8 mln. eurų, o 2016 radome galimybių skirti apie 13, 9 mln. eurų.
Socialinės reabilitacijos paslaugoms bei neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimui papildomai skirsime 86 tūkst. Eur, techninės pagalbos priemonėms – 77 tūkst. Eur), neįgaliųjų poreikiams bus pritaikyta daugiau būstų (aplinkos ir būsto pritaikymui papildomai skirta 540 tūkst. Eur). Toliau bus teikiama finansinė parama studijuojant aukštosiose mokyklose (930 neįgaliųjų). Kasmet daugėja neįgaliesiems pritaikomų būstų. 2013 metais buvo pritaikyta 224, 2014-aisiais – 236, 2015-aisiais. – 310 būstų, o šiemet planuojama, kad jų bus 350. Išlaidos būstui pritaikyti dengiamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų.
Be to, per trejus metus planuojama įsigyti ir perduoti neįgaliųjų nevyriausybinėms organizacijoms 60 specialių transporto priemonių – mikroautobusų, pritaikytų neįgaliesiems vežti. Šiemet tokių jau bus įsigyta ir paskirstyta 20. Jais galima bus naudotis vežant žmones su negalia į ugdymo, mokymo, lavinimo, užimtumo, reabilitacijos centrus ir tarnybas, darbo vietas. Nuosekliai plečiamos integralios pagalbos paslaugos. Įgyvendinant SADM 2015 metais patvirtintą Integralios pagalbos plėtros veiksmų planą, savivaldybėse toliau kuriamos mobilios specialistų komandos, į jas įtraukiant ir slaugos specialistus. Jos teiks integralią pagalbą (slaugą ir globą) senyvo amžiaus ar neįgaliems žmonėms jų namuose bei konsultuos šeimų narius, prižiūrinčius tokius asmenis. Šie projektai, prasidėję trečdalyje bandomųjų savivaldybių, dabar jau bus įgyvendinami visose (išskyrus Neringos). Iš viso 2016-2019 metais vykdomai priemonei numatyta 16,4 mln. Eur (Europos socialinio fondo lėšos).
2015 metų kovo 1 dieną Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą 3 metų trukmės projektą „Pagalba neįgaliesiems“. Projekto tikslas – padidinti neįgaliųjų užimtumą, teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas. Numatoma, kad projekto įgyvendinimo metu 2000 neįgaliųjų bus suteiktos profesinės reabilitacijos paslaugos. Po sunkių ligų ar traumų grįžti į darbo rinką tikrai nelengva, bet orientuojamės į tai, kad žmogus turėtų savo darbinių pajamų, neiškristų iš bendruomenės, neprarastų įgūdžių, o jei situacija neleidžia grįžti į ankstesnį darbą – kad išmoktų naujo, jaustųsi naudingas visuomenei, lygiai kaip ir visi kiti.
Išeiti į viešumą kažkada neįgaliam žmogui buvo sunku ir nejauku. Džiaugiuosi, kad toks požiūris nyksta. Šiemet, kaip ir kasmet rugsėjo mėnesį kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu organizuojame neįgaliesiems skirtą šventę „Tau Vilniau“, tapusią tradiciniu Vilniaus miesto kultūros renginiu, kuris sudaro galimybę neįgaliems žmonėms parodyti visuomenei savo kūrybinius ir darbinius pasiekimus bei neišsenkančią dvasios stiprybę. Šventėje paprastai dalyvauja virš 1500 neįgaliųjų, per 100 neįgaliųjų organizacijų. Tokios iniciatyvos yra labai prasmingos ir vienijančios, darančios brandesnę ir tolerantiškesnę mūsų visą visuomenę. Iš šios šventės šiemet išaugo ir regioniniai renginiai – mugės-koncertai „Būkime kartu!“ Tokie renginiai skatina visuomenės toleranciją ir supratimą. Liūdna, kad kai kur judėjimo negalią turintiems neįgaliesiems vis dar sunku patekti, nes ne visos viešosios erdvės tam pritaikytos. Kuo daugiau viešų renginių – tuo daugiau suvokimo, kad miestas turi būti pritaikytas ne vien žmonėms be negalios.
Yra šūkis, kurio stengiamės laikytis: „Nieko apie neįgaliuosius – be neįgaliųjų“, nes veiksmai ir priimami sprendimai turi būti racionalūs, pagrįsti tikrais poreikiais. To linkėčiau ir savivaldybėms, įrengiant pandusus ar keltuvus, nes sugalvoti įrangą „iš lubų“ reiškia tik pasidėti paukščiuką, imituojant integraciją.
Tikrai turime gerųjų pavyzdžių naujų statinių ir rekonstruojamų viešųjų erdvių vertinime. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasmet konkurso būdu atrenka organizaciją, kuri tikrina žmonėms su negalia svarbių statinių projektus bei dalyvauja statybos užbaigimo komisijos darbe. Tai Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija, kurios ištakos siekia 1997 metus. 2015-aisiais patikrintas 1280 informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbtų neįgaliesiems svarbių statinių projektų atitikimas statybos techninių reglamentų reikalavimams; dalyvaujant statybos užbaigimo komisijose patikrinti 726 statiniai; konsultuoti 948 projektuotojai. Kasmet šie skaičiai auga, taigi, tikėtina, kad palengva probleminių statinių mažės, reikia tik nepatingėti ir kreiptis pagalbos bei atsižvelgti į rekomendacijas.
