Tuo tarpu platformų operatoriams reikės priimti sprendimus, jog pokyčiams būtų tinkamai pasiruošta. Tad kokie iššūkiai ties šiais klausimais laukia toliau?
ES valstybės narės direktyvos dėl darbo skaitmeninėse platformose nuostatas turės perkelti į savo nacionalinės teisės aktus per dvejus metus. Na, o pačioje direktyvoje svarbūs yra du dalykai.
Pirma, direktyva padės tinkamai nustatyti platformose dirbančių asmenų užimtumo statusą, kad jie galėtų pasinaudoti visomis jiems priklausančiomis darbuotojų teisėmis.
Tai reiškia, kad jeigu neįrodyta priešingai, tarp platformos ir jos darbuotojų susiklostys tradiciniai darbo santykiai, jeigu santykiai pasižymės kontrolės ir valdymo požymiais – atitiks kontrolės ir valdymo požymius. Kriterijus, remiantis kuriais bus nustatomas platformos darbuotojų užimtumo statusas, turės apibrėžti kiekviena valstybė narė. Na, o jeigu platformos operatorius norėtų paneigti šią teisinę prezumpciją, jis turės atsakingoms institucijoms atitinkamai įrodyti, kad tai nėra darbo santykiai. Kitaip tariant, bus privalu įrodyti, kad žmonės, kurie vienaip ar kitaip aptarnauja platformos darbą, yra savarankiškai ekonominę veiklą vykdantys asmenys.
Antra, remiantis priimta direktyva, bus įtvirtinama bendra taisyklė, kad tais atvejais, kai sprendimus, pavyzdžiui, kokį žmogų ir kur vežti platformoje dirbančiam pavežėjui, priima robotizuotas algoritmas, visada egzistuotų žmogaus kontrolė, kad tokie sprendimai būtų skaidrūs ir nebūtų diskriminuojantys bei būtų sąžiningi, nepriklausomai nuo įsitikinimų, pažiūrų, tautybės ir t.t. Direktyva numato reikalavimą pateikti aiškią informaciją dėl algoritmo priimamų sprendimų bei pagrindinių duomenų bei parametrų, remiantis kuriais šie sprendimai yra priimami.
Lankstumas niekur nepradings
Dauguma žmonių, kurie dirba platformose, dažnai renkasi tokį darbą, nes tai yra lankstu – nėra įsipareigojimų dirbti konkrečiomis valandomis ar atitinkamą jų kiekį, būti konkrečioje darbo vietoje. Atlygis taip pat lankstus, kadangi priklauso nuo to, kiek yra išdirbama. Tad kyla logiškas klausimas – jeigu darbuotojas, kuris dirba platformoje bus traktuojamas kaip samdomas darbuotojas, ar tai reiškia, kad lankstumas, kuris buvo anksčiau – dings? Pažymėtina, kad direktyvos taisyklės atspindi kompromisą tarp valstybių narių ir direktyva nėra tiesiogiai taikomas ES teisės aktas. Kiekviena valstybė narė turės nustatyti tvarką ir kriterijus, pagal kuriuos bus vertinama, ar bendradarbiavimas su tam tikra platforma yra savarankiška ekonominė veikla ar tradiciniai darbo santykiai.
Pačios platformos neretai skeptiškai vertina naują direktyvą dėl joje numatytos darbo santykių prezumpcijos. Jų nuomone, direktyva nepakankamai atsižvelgia į pačių platformos darbuotojų veiklos specifiškumą ir norą turėti lankstumą bei tam tikrą veiklos laisvę, o ne darbo santykiams būdingą pavaldumą ir darbdavio kontrolę. Užtikrinti geresnes socialines garantijas platformos darbuotojams galima ne tik prilyginant jų statusą tradiciniams darbuotojams, bet skatinant kolektyvinių sutarčių sudarymą ir taikymą su platformomis bendradarbiaujantiems asmenims. Tokių sutarčių bei derybų su pavežėjus vienijančiomis asociacijomis praktika jau egzistuoja Prancūzijoje, kur tokiomis sutartimis reguliuojami minimalūs mokesčiai už pavežimo paslaugas bei kitos pavežėjų garantijos.
Vis dėl to nereikėtų pamiršti ir to, kad dabartinis darbo reguliavimas Lietuvoje suteikia galimybę susitarti dėl darbo organizavimo. Pavyzdžiui, dėl ne viso darbo laiko, kai darbuotojas gali dirbti lanksčiu darbo grafiku, nuotoliniu būdu ir pan. Tad jeigu darbo sutartis, atitinkamai, bus pritaikyta ir platformoje, reikalingas lankstumas turėtų būti užtikrintas. Darbo sutartys šiais laikais laisvai gali būti sudaromos nuotoliniu būdu. Tad ir pats įdarbinimo procesas gali integruotis į platformą kaip papildomas modulis – viskas būtų nesunkiai tvarkoma elektroniniu būdu.
Be to, darbo teisė leidžia dirbti keliose darbovietėse, turėti kelias darbo sutartis. Pagal darbo teisę, griežčiau reguliuojamas yra nebent tik maksimalus darbo laikas, tačiau ribos yra pakankamai plačios ir vargu, ar darbuotojai, kurie dirba su keliomis platformomis, patirtų sunkumų.
Darbo apmokėjimo sąlygas taip pat galima priderinti prie konkrečios platformos principų, tačiau konkretūs sprendimai priklausys nuo platformos pobūdžio ir veiklos specifikos.
Daugiau klausimų gali kilti dėl darbo santykiams privalomai taikomo socialinio draudimo, kadangi reikšmingai skiriasi darbuotojams bei individualią veiklą vykdančių asmenų socialinio draudimo mokesčiai bei šių mokesčių mokėjimo bei administravimo tvarka.
Daugiau pasiruošimo – platformų operatoriams
Pagrindinis iššūkis yra tas, jog skirtingos ES valstybės turi skirtingus įstatymus, o direktyva į nacionalinės teisės aktus turės būti perkelta visose ES šalyse. Kaip pavyzdį, galima paminėti Ispaniją, kurioje jau dabar galioja atskirai pavežėjams taikomas įstatymas, kuris nustato darbo santykių prezumpciją.
Pačioms platformoms teks labai atsakingas darbas – reikės kiekvienoje valstybėje narėje, kur platforma veikia, kruopščiai išanalizuoti darbo santykių bei savarankiškos veiklos skiriamuosius požymius ir priderinti platformos veikimą prie naujų taisyklių.
Platformų operatoriams teks pasirinkti veikimo modelį, priklausomai nuo to, ką pamatys išanalizavę ES valstybių narių nacionalinius įstatymus, įgyvendinančius naująją direktyvą. Galbūt, išanalizavus nacionalinius darbo įstatymus, paaiškės, kad galima nesunkiai išvengti darbo santykių prezumcijos, jeigu būtų pritaikyti tam tikri techniniai sprendimai ir būtų adaptuotas platformos veikimo modelis siekiant suderinti jį su laisvai samdomiems paslaugų teikėjams taikomu reguliavimu.
Jeigu išanalizavus visus įstatymus bus prieita išvada, kad atsižvelgiant į platformos veikimo modelį ir principus tikrai negalimas joks sprendimas, kuris leistų išvengti darbo santykių, tokiu atveju, ko gero, reikėtų ieškoti sprendimo, kaip geriausiai pasinaudoti darbo įstatymuose nustatytomis priemonėmis, užtikrinančiomis darbo santykių lankstumą ir pritaikymą naujoms technologijoms.
Tuo tarpu patiems platformų darbuotojams reikėtų dar palaukti ir stebėti, kaip direktyva tam tikrose šalyse yra įgyvendinama. Tik tada ir bus galima daryti išvadas, ar veikla bus tokiu pačiu pavidalu kaip ir dabar, ar reikės prisitaikyti. Klausimas, kokios bus veiklos sąlygos dirbantiems platformose – labai aktualus. Juk vienam darbas platformoje gali būti tik kaip papildomas pajamų šaltinis, o kitam – visas pragyvenimas. Bet kokiu atveju reikėtų susimąstyti apie savo interesų atstovavimą ir naudotis kitų valstybių narių praktika vystant socialinį dialogą bei derybas su platformomis.
Aleksandras Masaliovas, Advokatų kontoros „CEE Attorneys“ partneris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
