Tarifų efektas
Netikrą euro zonos ekonomikos atsigavimą lems JAV ir euro zonos verslo bendruomenės lūkesčiai dėl naujosios JAV prezidento administracijos ketinimų įvesti padidintus importo tarifus prekėms iš ES. Paaiškėjus, kad D. Trumpas laimėjo rinkimus, JAV verslas, tikėtina, pradės ruoštis importo tarifų šuoliui ir pradės avansinį europietiškų prekių importą iki tarifų įsigaliojimo.
D. Trumpas bus inauguruotas 2025 m. sausio 20 d., kas reiškia, kad nauji tarifai gali įsigalioti 2025 m. vasarį arba kovą. Tai didins spaudimą JAV bendrovėms didinti importuojamų prekių kainas, bet dėl lėtėjančio ekonomikos augimo ir vis dar aukštos infliacijos JAV įmonėms bus sunku perkelti visą didesnių importo tarifų naštą ant vartotojų pečių – tikėtina, kad dalį naštos įmonės turės padengti pačios, o tai reikštų ir mažesnį pelną. Išeitis iš šios situacijos būtų avansinis europietiškų prekių importas – tai leistų prisipildyti sandėlius importuojama produkcija ir, įsigaliojus naujiems importo tarifams, kurį laiką pardavinėti europietišką produkciją įprastomis kainomis.
Analogišką motyvaciją turi ir Europos verslas, eksportuojantis į JAV. Nepaisant didesnių tarifų rizikos, ES verslas norės likti turtingoje ir didelėje JAV rinkoje, ypač turint omenyje reikšmingą Kinijos ekonomikos sulėtėjimą ir pablogėjusią Europos eksporto į Kiniją dinamiką. Didesni importo tarifai reiškia aukštesnes europietiškos produkcijos kainas ir spaudimą europietiškų įmonių konkurencingumui JAV rinkoje, todėl šios įmonės taipogi turi motyvaciją avansu eksportuoti savo prekes į JAV, prisipildyti sandėlius Amerikoje ir kurį laiką pardavinėti savo produkciją įprastomis kainomis.
Signalas – pozityvus, bet svarbu neprarasti budrumo
Abiem atvejais – ir avansinio europietiškos produkcijos importo, ir avansinio eksporto į JAV atveju – tai yra pozityvus signalas euro zonos ekonomikai per pramonės prizmę, ypač turint omenyje, kad būtent pramonė šiuo metu yra silpnoji ES, ir ypač – Vokietijos, ekonomikos ciklo grandis. Avansinis importas ir eksportas skatins euro zonos gamintojus didinti gamybos apimtis arba stipriai mažinti jau dabar pagamintos ir sandėliuose esančios produkcijos atsargas. Aktyvesnė gamyba prives prie trumpalaikio ekonomikos ciklo sustiprėjimo euro zonoje, bet šis atsigavimas bus laikinas.
Netikro euro zonos ekonomikos atsigavimo bruožai jau atsispindi lapkričio euro zonos verslo apklausose, kurių rezultatus kas mėnesį skelbia Europos Komisija. Įdomu tai, kad jie šiuo metu labiausiai matosi Lietuvos pramonės sektoriuje. Lapkritį Lietuvos pramonės įmonių lūkesčiai dėl gamybos apimčių kitiems 3 mėn. pasiekė aukščiausią lygį nuo 2018 m. liepos (duomenys sezoniškai išlyginti). Taip pat panašu, kad Lietuvos pramonė šiek tiek padidino fokusą į pagamintos produkcijos atsargų kaupimą, tikėtina, kad tai susiję su užsakymų augimu.
Avansinį europietiškos produkcijos importą ir eksportą į JAV rinką pirmiausiai pajaučia ne galutiniai eksportuotojai, bet kontraktiniai gamintojai, teikiantys komponentų gamybos paslaugas stambiems klientams iš Vakarų Europos ir Skandinavijos. Taigi, tikėtina, kad staigus Lietuvos pramonės įmonių lūkesčių dėl gamybos apimčių šuolis yra susijęs su stambių Vakarų Europos ir Skandinavijos gamybos įmonių jau gerokai padidintais komponentų gamybos užsakymais savo tiekėjams.
Kad patenkintų staigų paklausos šuolį, Lietuvos gamybos įmonės turi užtikrinti, kad turi pakankamai apyvartinio kapitalo. Kita vertus, Lietuvos gamintojai turi neprarasti budrumo ir su tiekėjais aiškiai aptarti ar naujų užsakymų šuolis yra laikinas ir yra susijęs su avansiniu importu ir eksportu į JAV, ar visgi tai yra naujas ilgalaikis užsakymas. Kalbant apie pirmąjį, reikia aiškiai suprasti, kad šis euro zonos ekonomikos atsigavimas bus laikinas, o jam pasibaigus laukia „pagirios“ – prisipildžius sandėlius ir įsigaliojus didesniems tarifams, Europos verslo laukia staigus eksporto apimčių į JAV, o Lietuvos – kontraktinės gamybos užsakymų nuosmukis. Todėl nors svarbu nepraleisti galimybių, kurias atveria avansinė užsienio prekyba su JAV, kontraktinės gamybos užsakymų šuolį reikia vertinti realistiškai, su skepticizmo elementu.
Šis tekstas yra Aleksandro Izgorodino, „Citadele“ banko ekonomisto komentaras. Redakcija už jo turinį neatsako.
