Kelios mokytojų profsąjungos, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ketvirtadienį susirinko tartis, kaip tobulinti rugsėjį įvestą etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelį.
Po praėjusią savaitę vykusio profsąjungų ir ŠMM atstovų posėdžio ministerija surašė pasiūlymų rinkinį ir tikisi, kad jis bus patvirtintas, nepaisant pedagogų atstovų pastabų. Tačiau Andriaus Navicko vadovaujama streikuojanti profsąjunga kritikuoja tuos siūlymus. A. Navickas kaltina ministeriją neatsižvelgus į jo reikalavimus ir tvirtina, kad dokumentas parengtas jį derinus su kitais mokytojams atstovaujančiais judėjimais.
Į posėdį atvyko ir ministro pirmininko patarėjai Skirmantas Malinauskas bei Unė Kaunaitė. Derybų Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) rezultatų laukia ir kelios dešimtys pedagogų, praleidusių čia naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį. Dalis jų miegojo ant grindų, kiti – ant kėdžių.
„Prie radiatoriaus, miegmaišyje“, – apie savo nakvynę pasakojo mokytoja Veronika Naumova, dirbanti Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje.
„Aš manau, kad visa šita situacija yra apgailėtina. Labai liūdna, kad švietimo ir mokslo ministrei ir visiems kitiems politikams yra dzin ant mūsų“, – pridūrė ji.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, be kitų dalykų reikalauja didinti mokytojų algų koeficientus ir mažinti klases, keisti pedagogo etato struktūrą.
Premjero patarėjas S. Malinauskas sakė, kad įgyvendinti A. Navicko profsąjungos prašymus kainuotų „šimtus milijonų eurų“. Jis taip pat teigė, kad derybos su profsąjungomis gali vykti ir netrikdant ugdymo proceso.
Švietimo ministrė J. Petrauskienė situaciją žada komentuoti po derybų. Trečią savaitę streikuojantys mokytojai teigia, kad nauja darbo pamokėjimo sistema yra neskaidri ir neteisinga. Švietimo ministerija atkerta, kad ji leido padidinti mokytojų algas. Įsibegėjus streikams opozicija yra inicijavusi interpeliaciją švietimo ministrei.
Vyriausybė: penktadaliu didinti mokytojų algas nuo kitų metų – neįmanoma
Vyriausybės atstovai ketvirtadienį pareiškė, kad Andriaus Navicko vadovaujančios streikuojančios mokytojų profsąjungos reikalavimas nuo kitų metų penktadaliu didinti pedagogų algas yra neįmanomas. Anot Vyriausybės, toks mokytojų algų didinimas papildomai kainuotų 130 mln. eurų.
„Tai finansiškai nepakeliama šiuo metu“, – derybose Švietimo ir mokslo ministerijoje sakė finansų viceministras Darius Sadeckas.
Vienas iš streikuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos reikalavimų yra nuo 2019 metų pedagogų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 procentų. A. Navickas derybose pareiškė, kad profsąjunga nuo šio reikalavimo neatsitrauks.
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas į tai atsakė, kad „tai yra bet kokio pokalbio sugriovimas“: „Tai yra tas pats, kas paprašyti neįmanomo dalyko ir sakyti, kad aš nesitrauksiu“.
Per pertrauką derybose A. Navickas žurnalistams sakė, kad dabar profsąjunga lauks pasiūlymų iš Vyriausybės, kaip galėtų augti mokytojų atlyginimai.
„Lauksim raštiško pasiūlymo, ką jie siūlys, ar išvis neįmanoma padidinti mokytojų atlyginimus, ar jie nebus didinami niekada. Kiek įmanoma didinti atlyginimus, jei įmanoma tai padaryti, ir kada. Gal siūlymai mus tenkins”, – teigė profsąjungos lyderis.
Derybose ketvirtadienį aptariami ir kiti A. Navicko profsąjungos siūlymai, pavyzdžiui, mažinti klases, kitaip struktūruoti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Posėdyje dalyvauja ir kitų profsąjungų atstovai, tačiau jų pasiūlymai kol kas nebuvo aptarti.
J. Petrauskienė: ŠMM nakvoję mokytojai – nekonstruktyvūs
Per derybų pertrauką Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nuėjo į lauką pasikalbėti su prie ministerijos atėjusiais moksleiviais, protestavusiais prie Seimo.
„Tikrai neignoruojame nė vieno. Švietimo ir mokslo ministerija yra atvira visai švietimo bendruomenei ir kiekvienas siūlymas, kuris yra pateiktas, yra aptarinėjamas“, – kalbėjo ministrė.
J. Petrauskienė taip pat pareiškė, kad jai „labai gaila“, kad laukdami iš anksto paskelbtų derybų mokytojai į ministeriją atvyko prieš dieną ir joje nakvojo.
„Tai tikrai nėra konstruktyvu, ypač suaugusiems žmonėms“, – tvirtino švietimo ir mokslo ministrė.
Po praėjusią savaitę vykusio susirinkimo su profsąjungomis Švietimo ir mokslo ministerija parengė pasiūlymų rinkinį, tačiau A. Navickas su jais nesutinka. Trečią savaitę streikuojantys mokytojai teigia, kad nauja darbo apmokėjimo sistema yra neskaidri ir neteisinga. Švietimo ministerija atkerta, kad ji leido padidinti mokytojų algas. Įsibėgėjus streikams opozicija yra inicijavusi interpeliaciją švietimo ministrei.
Atėjo mokytojus palaikantys moksleiviai
Ketvirtadienį prie Seimo Vilniuje apie šimtas moksleivių susirinko pareikšti solidarumą su trečia savaite streikuojančiais savo mokytojais. Dalis jų atėjo prie Švietimo ir mokslo ministerijos.
„Mes už tiesą ir už taiką, mes už mokytojų streiką“, „Išklausykite mokytojų norus“, „Trumpas anekdotas: mokytojas – prestižinė profesija“, „Ateitis mokyklos mokytojų rankose“, skelbė mokinių plakatai moksleivių rankose.
„Negalime sau leisti tylėti. Kaip garsiai šiandien kalbėsime, nuo to priklauso mūsų ateitis“, – per mitingą teigė Klaipėdos Vydūno gimnazijos dvyliktokė Gintarė Valionytė.
Iš Elektrėnų atvykusi „Versmės“ gimnazijos 4C moksleivė Živilė Balsiukaitė BNS sakė, kad mokytojai nusipelnė geresnių darbo sąlygų.
„Mes turbūt geriausiai matome jų kasdienybę, kaip atrodo jų vedamos pamokos ir kiek iš tikrųjų jie darbo įdeda. Pavyzdžiui, mūsų lietuvių kalbos kabinete – beveik 30 mokinių, yra neįmanoma, kad mokytojas kiekvieną pamoką galėtų individualiai su kiekvienu kažkiek padirbti, paaiškinti, skirti jam laiko. Darbams taisyti skirtas pusvalandis. Mūsų lietuvių rašinys yra sudarytas iš 500 žodžių“, – vardijo moksleivė.
Dalis „Versmės“ gimnazijos pedagogų streikuoja antrą savaitę. Pasak Ž. Balsiukaitės, mokytojai pasirūpino, kad ugdymo procesas dėl streiko nukentėtų kiek galima mažiau.
„Mūsų mokytojai mumis pasirūpino, pavyzdžiui, iš matematikos mes gauname kartojimo užduotis, lietuvių mums užduoti skaityti kūriniai, taip pat biologijos gauname spręsti egzaminus ir įvairias užduotis. Jeigu mokinys yra motyvuotas mokytis, jis tikrai nenukenkės nuo streiko“, – sakė gimnazistė.
Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos 12 klasės moksleivis Augustas Šadurskas pripažino, kad situacija jam kelia nerimą. Jo mokytojai streikuoja trečia savaitė, tuo metu reikėtų rengtis brandos egzaminams.
„Tiesą sakant, gąsdina, dabar reikia daug pačiam mokytis, bet vis tiek – reikia. Manau, kad čia svarbesni dalykai negu egzaminai“, – BNS sakė moksleivis.
„Manau, kad moksleiviai turi palaikyti mokytojus streiko metu, nes mes turime kovoti ir pasisakyti už savo ateitį“, – teigė jis.
Pasak A. Šadursko, privalo keistis požiūris į mokytoją, ši profesija iš tiesų turi tapti prestižine.
Į mitingą atvykę kitą savaitę prie streiko planuojančios prisidėti Žvėryno gimnazijos vienuoliktokai teigė palaikantys savo pedagogus ir laukiantys streiko. Kita vertus, anot jų, ne visi mokytojai nusipelno didesnio darbo užmokesčio.
Moksleivių mitinge dalyvavo ir keletas politikų, Seimo narių.
Lapkričio 12 dieną dalis mokytojų pradėjo neterminuotą streiką, kad būtų pakeista rugsėjį pradėjusi galioti etatinio darbo apmokėjimo tvarka.
Tėvus piktina, kad vaikai nesimoko
Tuo metu tėvus piktina, kad vaikai jau praleido daugiau nei kelias savaites pamokų. Neaišku, kada jie pasivys praleistas pamokas.
„Vaikų praktiškai nėra – niekas nelanko pamokų, namų darbų nėra, ką pasiruošti į priekį, nėra… Kad bent jau, gerai, streikuokit, mokytojai, mes jus palaikom, bet bent jau uždavinėkit užduotis, kad jie savarankiškai darytų, o ne gulėtų namuose ant sofutės ar prie kompiuterių", – pasakoja vieno iš vaikų mama.
Dėl savo dukros, jau daugiau nei trečią savaitę į mokyklą neinančios penktokės vis labiau rūpinasi jos mama. Anot jos, ji toli gražu ne vienintelė – dėl savo vaikų kaip reikiant sunerimę beveik visi į Vilniaus Žemynos progimnaziją savo atžalas leidžiantys tėveliai. Mat prasidėjo jau trečioji mokinukų bimbinėjimo savaitė. Į mokyklą vaikai ateina tik pažiūrėti filmukų, pažaidžia sporto salėje ar tiesiog dūksta su klasės draugais.
„Mano vaikas patenkintas. Ji atostogauja toliau, ji sako, o gal iki Kalėdų aš atostogausiu, juk niekas nevyksta", – pasakoja mama.
Dėl savo atžalų susirūpinę tėvai vaikų mokslais jau rūpinasi patys. Kai kurie socialiniuose tinkluose už savus pinigus net ieško mokytojų privačioms pamokoms, kol mokyklos pedagogai streikuoja. Streikuojančioje mokykloje sutikti vaikai prisipažįsta – pamokų jie jau pasiilgo.
Streikuojantys mokytojai atsitraukti neketina. Anot jų, Švietimo ministerija į jų reikalavimus neatsižvelgia – nežada sumažinti nei klasių, nei kelti valandinio atlygio, todėl jie į mokyklas grįžti ir nesiruošiantys. Juolab kad atlygį už streiko dienas jiems greičiausiai sumokės profsąjungos. Be to, pasak mokytojų, yra ir tokių mokinių tėvų, kurie juos karingai palaiko.
„Pradėjom streikuoti, tai reiškia – buvo rimta. Nėjom į streiką todėl, kad mums dabar atlyginimas netinka, arba, kaip pradžioje sakiau, solidarizuotis, taip, bet streikuojam, nes tikrai matom rimtą padėtį", – sako anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė.
Vienos iš atžalų tėtis palaiko mokytojus ir tikisi, kad jiems pavyks pasiekti rezultatų.
„Aš norėčiau, kad šitas streikas pasiektų tam tikrus rezultatus. Mokytojai gautų adekvačią reakciją į jų iškeltus rūpesčius, nes manau, kad užkabino jų tokius pamatinius gyvenimo, pragyvenimo, savivertės klausimus", – sako vyras.
Šiuo metu streikuoja apie 70 mokyklų iš dviejų tūkstančių ugdymo įstaigų. Susitarti dėl požiūrio sunku – anot Švietimo ministerijos, streikai mokyklose jau slopsta, anot streiko organizatorių – švietimo profsąjungos – streikuojančių mokyklų tik daugėja. Tarp jų ir prestižinėmis laikomos sostinės Licėjus bei Žvėryno gimnazija.
„Praeitą savaitę buvo pasiektas pikas. Pikas buvo pasiektas ties 75-iomis ugdymo įstaigomis, ir šią savaitę jau prasidėjo mokyklų mažėjimas. Streikuojančių mokyklų mažėjimas. Ir dar atkreipčiau dėmesį, kad devyniose mokyklose iš streikuojančių streikuoja nuo vieno iki keturių asmenų", – sako ministerijos atstovas Arminas Varanauskas.
„Yra 50-iai tūkstančių vaikų sutrikęs ugdymo procesas. Bandoma manipuliuoti ir lyginti mokyklas, kad, pavyzdžiui, mokykloje, kuri streikuoja, yra du tūkstančiai vaikų, prilyginama mokyklai, kuri nestreikuoja ir kur yra keturiasdešimt vaikų. Tai yra du nesulyginami dalykai. Iš esmės, ugdymas sutrikęs apie trečdaliui švietimo sistemos", – sako profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Abi pusės tikisi, kad susitarti galbūt pavyks per ministrės ir profsąjungos vadovų susitikimą.
