„Kolegos prašau dėmesio, ypač Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos. Prašau, neįsižeiskite, neturime nieko prieš jus, kaip opozicijos atstovas, kaip Seimo narys, kreipiuosi į visą Seimą, nes Seimas papuolė į tikrai keblią situaciją, kurios istorijoje dar nebuvo.
Po vakarykščio Apeliacinio teismo sprendimo dvi partijos nuteistos už sunkų kriminalinį korupcinį nusikaltimą ir jiems paskirtos bausmės. Bausmės turi būti pradėtos vykdyti po trijų parų. Vietoje to, kad jos būtų įvykdytos, turime situaciją tokią, kad <...> dvi partijos, esančios Seime, vietoje bausmės įvykdymo susirinko į įstatymų leidybos procesą.
Dar blogiau, būtent šių nuteistų partijų atstovai, esantys Seime, ant jūsų krinta labai didelis šešėlis ir ypač ant Seimo pirmininkės ir, gaila kolegos Andriaus [Mazuronio], Seimo vicepirmininko.
Mes turime imtis veiksmų, nes žmonės, kurie stebi visus šiuos procesus, jiems kyla labai daug klausimų, kaip kriminalinių juridinių organų – politinių partijų atstovai – gali priiminėti įstatymus, kuriais privalėsime visi vadovautis“, – tvirtinant Seimo darbotvarkę kalbėjo valstiečių-žaliųjų atstovas Dainius Gaižauskas.
Jis siūlė stabdyti Seimo darbą ir netvirtinti posėdžio darbotvarkės, kol neišsispręs ši situacija. D. Gaižauskas siūlė spręsti „dviejų kriminalinių frakcijų“ Seime likimą.
„Jos neturėtų dalyvauti teisėkūros procese. Ir tik priėmus tokius sprendimus, aš nežinau, ką jūs pasirinksite, galėtume tęsti vėl įstatymų leidybos procesą“, – sakė D. Gaižauskas.
Jis aiškino, kad V. Čmilytė-Nielsen pirmoji turėtų parodyti pavyzdį ir sustabdyti narystę Liberalų sąjūdyje.
Mišriai Seimo grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į Liberalų frakcijos seniūną Eugenijų Gentvilą.
„Lazda turi du galus. Gal ta lazda šį kartą pačiam per plikę trinktelėjo“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Jis teigė, kad 2016 m. E. Gentvilas Seimo salėje esančius parlamentarus išvadino „kriminaliniais elementais“ ir smerkė teisiamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ narius.
„Tu sakei, kad kriminalinio pasaulio elementai negali vadovauti Seimui, negali užimti aukštų pareigų komitetuose ir pozicijose, tučtuojau partija turi priimti sprendimą atšaukti šitus žmones iš vadovaujančių komitetų. Tai tavo žodžiai“, – dėstė parlamentaras.
R. Žemaitaitis, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį įvardijęs „pinokiu ir užsienio ambasadorių juokintoju“, priminė, kad konservatorius 2016 m. kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ji įvertintų „kriminalinio pasaulio elementus ir vadovaujančią daugumą“.
„Gerbiama pirmininke, jums ir Jurgiui Razmai, kuris daugiausiai yra pažeidęs statuto, pradėjus vadovauti, Seimo reitingai nuriedėjo į dugną. Seimas tokioje žemumoje nebuvo vertinamas. Jūs ir buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nesate kalti, kas įvyko jūsų partijoje.
Ar jūs nenorite šiandien taip normaliai susirinkti Liberalų sąjūdis ir atsiprašyti tų žmonių, kuriuos koliojote, dėjote į šuns dienas ir vardinote kriminaliu pasauliu. Tą patį darė ir konservatoriai. Parodykite nors kiek žmogiškumo žmonėms, kurie buvo 2016–2020 m. kadencijoje“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Mano vardas buvo paminėtas žmogaus, kuris turėtų kasdien atsiprašyti ir Seime žmonių, ir Lietuvos žmonių už nuolat keliamą ermyderį“, – sakė V. Pranckietis.
Agnė Širinskienė siūlo konservatoriams taikyti vienodus skaidrumo standartus, kaip tada, kai socialdemokratų vadovaujamą koaliciją vadino kriminaline, kritikavo susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių dėl jo „kotletukų“.
Darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė taip pat kreipėsi į Seimo narius.
„Šiek tiek žmogiškumo turėkite. Dar nėra pasibaigę procesai, mėtytis tokiais kaltinimais yra labai negražu ir labai neteisinga. Nepradėkime rinkiminės kampanijos“, – sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Valdantieji pagrindo pasitraukimui nemato
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako nematanti pagrindo keisti valdančiųjų konservatorių bendradarbiavimo su nuteistu Liberalų sąjūdžiu.
„Nematau pagrindo kažką keisti, o jeigu opozicija mano, kad ji gali kažką inicijuoti, aišku, jie gali inicijuoti, tai yra jų teisė“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Aš manau, kad inicijuoti turėtų pati valdančioji koalicija ir pati didžiausia koaliciją sudaranti partija, nes jų standartai keliami turbūt tikrai Liberalų sąjūdis nebeatitinka jiems. Matyt, tokia diskusija bus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Pati Seimo pirmininkė sako nematanti poreikio atsistatydinti iš pareigų.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtino, kad V. Čmilytė-Nielsen niekada nekėlė abejonių dėl savo skaidrumo standartų.
„Aišku, kad teismo sprendimas yra toks, koks yra, bet man atrodo svarbu atskirti Liberalų partijos istoriją nuo Darbo partijos frakcijos“, – teigė ji, pridurdama, kad Darbo partija anksčiau „niekada nepritaikė sau rekolekcijų.“
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad D. Gaižausko pasiūlymai „skamba visiškai kitaip negu teismo nuosprendis.“
„Pavyzdžiui, teismas yra pasisakęs dėl kitų nuteistų asmenų draudimo kandidatuoti, dalyvauti politikoje. Liberalų sąjūdžio atžvilgiu sankcijoje apie tai nėra nieko pasakyta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.
E. Gentvilas sakė manantis, kad nuteisus Liberalų sąjūdį, partija turi atlaikyti, dalyvauti rinkimuose, o iš rinkėjų tikisi supratingumo.
„Aš traktuoju, kad visi pabandys pašokti ant mūsų nelaimės, ką darysi“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Jis taip pat kartojo, kad Seimo pirmininkė niekaip nėra susijusi su šia politinės korupcijos byla.
Anot Laisvės frakcijos Seime seniūno Vytauto Mitalo, po teismo sprendimo yra „mestas didelis akmuo dviejų politinių partijų ir Seimo reputacijai.“
„Jeigu iš tikrųjų matys Liberalų sąjūdis, kad reikės kažkokių pasikeitimų, pakeitimų, tai aš manau, kad jie mus apie tai informuos“, – tvirtino jis ir pridūrė manantis, kad tolesni sprendimai priklausys nuo pačios partijos norų.
Šimonytė: Seimo pirmininkė niekaip nesusijusi su politinės korupcijos byla
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimo pirmininkė nėra niekaip susijusi su politinės korupcijos byla, kurioje nuteistas Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, todėl nemato reikalo jai trauktis iš pareigų.
„Opozicijos toks darbas turbūt yra sakyti, kad tie, kas yra valdžioj, kenkia reputacijai ir atvirkščiai galbūt. Bet man atrodo, kad Seimo pirmininkė tikrai niekaip nėra su minima byla susijusi, ji tapo Seimo pirmininke jau po įvykių ir gal net tų įvykių pasekoje, kai Liberalų sąjūdis tiesiog sprendė savo partijos problemas, susijusias su Eligijaus Masiulio byla. Tai kalbėti galima viską, bet, man atrodo, visada reikia į dalykus žiūrėti objektyviai“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Aš nepritarčiau šitai opozicijos nuomonei ir turbūt tai nebus pirmas kartas, kai aš nepritarčiau opozicijos nuomonei“, – pridūrė ji.
„Mano vertinimu, mes turėtume vertinti konkrečius žmones už nusikaltimą, – kalbėjo I. Šimonytė. – Taip, partija taip pat yra nubausta kaip juridinis asmuo, bet žmonės, kurie dabar yra ir su kuriais mes kartu dirbame koalicijoje, kurie yra partijos vadovybėje tikrai su šita byla asmeniškai nėra susiję, todėl nežinau, kodėl šito principo reikėtų laikytis.“
Kalbėdama apie koalicijos sutarties punktą, minintį nulinę toleranciją korupcijai, I. Šimonytė siūlė opozicijai parodyti, „kas koalicijos veikimo metu, tai yra, nuo tada, kada buvo sudaryta sutartis, keltų abejonių dėl šito punkto vykdymo“.
„Mes kalbame apie bylą, kuri prasidėjo 2016 metais, su kuria susiję asmenys nebėra nei Liberalų sąjūdyje, nei kur nors koalicijoje, nei ją veikia, nei kažkokiu būdu su ja susiję, nei turi kažkokios įtakos sprendimams ar diskusijoms“, – tvirtino premjerė.
„Cituoti turbūt galima viską, bet vis dėlto reikėtų žiūrėti į kontekstą, tai aš nelabai matau konteksto, kur būtų galima priekaištauti ar man, ar Tėvynės sąjungai, kad mes dirbame koalicijoje. Tai nėra nieko naujo, todėl, kad šita situacija ir šita byla buvo jau tada, kai koalicijos sutartis buvo sudaroma ir tai buvo žinoma“, – sakė ji.
Landsbergis: darbas su Liberalų sąjūdžiu bus tęsiamas, nes partija pasikeitė
Darbas su politinės korupcijos byloje nuteistu Liberalų sąjūdžiu valdančiojoje koalicijoje bus tęsiamas, nes partija transformavosi, sako valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Manau, kad darbas bus tęsiamas, dabartinę partijos vadovybę pasivijo teismo sprendimas už kitų žmonių, už kitos ar kitokios politinės bendruomenės padarytus veiksmus. Partija atrado savy jėgų ir galimybę savyje transformuotis, atversti naują puslapį ir už tą transformaciją susilaikę visuomenės pasitikėjimo, ir koalicijos partnerių pasitikėjimo tai pat“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Jis pridūrė, kad bausmės turi būti atliktos, baudos sumokėtos, o „darbai gali būti tęsiami“.
G. Landsbergis taip pat teigė, kad teismai turėtų pasisakyti, kas lėmė, kad apeliacinė instancija pirmąjį nuosprendį pakeitė radikaliai ir nuteisė visus anksčiau išteisintus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje.
„Šitas aspektas kelia klausimų ir manau, kad geriausia būtų, jog patys teismų atstovai paaiškintų 180 laipsnių pokytį, dėl to, kad tai tikrai nedidina pasitikėjimo teismų sistema“, – sakė G. Landsbergis.
Jis taip pat teigė, kad reikia atsakyti, kas pasikeitė tarp pirmosios ir antrosios instancijos, nes bylos medžiaga, įrodymai tikriausiai stipriai nesikeitė.
„Ar tai teisėjų kvalifikacija, ar tai kokie nors reguliaciniai aspektai, tą norėčiau išgirsti, paaiškinimus“, – pažymėjo konservatorių vadovas.
Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.
Laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, „darbietis“ parlamentaras Vytautas Gapšys, eksliberalams Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui skirtos baudos.
Apie byloje vykdomas kratas ir sulaikymus teisėsauga pranešė 2016-ųjų gegužės 12-ąją. Tądien tuometinis Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis paskelbė atsistatydinantis iš partijos pirmininko pareigų ir Seimo.
Paskubomis užbaiginėja Lietuvos kaip nacionalinės valstybės ardymo darbus. Teismo sprendimo paskelbimo dieną (!) įregistravo siūlymą naikinti darbo imigrantų kvotas, kad galėtų atvykti neribotai. Lyg dabar mažai: šiemet atvykusiųjų bus turbūt arti 100 000 ir beveik visi nekvalifikuota darbo jėga.
Varžydamasi pati su savimi ji užregistravo ir prie Seimo veikiančių institucijų likvidavimo (ale jungimo) projektą. Juo kaip savarankiškos institucijos būtų panaikinta Valstybinė lietuvių kalbos, Valstybinė kultūros paveldo, Etninės kultūros globos komisijos, taip pat Nacionalinė sveikatos ir Nacionalinė šeimos taryba. Neaišku kokia sveikatos tarybos veiklos pasaulėžiūrinė laikysena šiuo metu, bet kitos keturios organizacijos yra tiesiog įkyrūs trukdžiai liberalų ir leftistų pastangose išardyti valstybę iš jos kultūrinių pagrindų.
Naikinamos komisijos gina lietuvių kalbą, paveldą, etninę kultūrą ir prigimtinę šeimą nuo išardymo (protingai sako „dekonstrukcijos“) multikultūralizmo vėjuose. Jų sujungimas į kažkokią abstrakčią Gerovės komisiją praktiškai reikštų sunaikinimą vos ne paskutinių valstybinių institucijų, kurios priešinami Laisvės partijos „nereikia tos kalbos, paveldo, šeimos, kultūros“ darbotvarkei. Darbotvarkei, kurią Čmil visa širdimi palaiko.
