Kalbama, kad pasiekti keturių dienų darbo dienų savaitės rezultatą padėtų geresnės technologijos ir darbo našumo didinimas. Vis dėlto verslui ši idėja neatrodo patraukli. Geopolitiniai iššūkiai reikalauja dirbti daugiau, ypač kai reikia padidinti išlaidas gynybai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Žinių radijui tvirtino, kad reikia visiems pripažinti, kad keturių darbo savaitė – neišvengiamas ateities modelis.
„Mes čia galime šiandien diskutuoti, rytoj, poryt apie tai, kas pasiruošę, nepasiruošę, norime, nenorime, galime, negalime, bet aukštos technologijos vis labiau skverbiasi į darbo vietas“, – teigė ministrė.
Ji pridūrė, kad per pastarąjį dešimtmetį labai daug kas pasikeitė, tapo norma derinti nuotolinį ir fizinį darbą.
„Nori nenori, matyt, prieisime ir prie rimtesnių kalbų apie trumpesnę darbo dieną ir ilgesnį poilsį. Tuo labiau, kad matome ir statistiką, kuri nedžiugina. Europos Sąjungoje mes esame kaip viena iš lyderiaujančių šalių pagal išdirbtų valandų skaičių. Tai reiškia, kad mūsų darbuotojai dirba tikrai pakankamai intensyviais krūviais.
Perdegimo sindromo mes turime tikrai nemažai ir jau pats laikas kalbėti apie kokybišką poilsį, apie darbo ir šeimos santykių derinimą, apie tai, kad žmogus iš tikrųjų turi turėti galimybę pabūti su šeima, pailsėti ir su daug didesniu produktyvumu arba našumu sugrįžti atgal į darbo vietą ir kokybiškai bei greitai atlikti užduotį“, – sakė I. Ruginienė.
Verslo atstovams tai – politinis futurizmas
Verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis teigė, kad nėra tokių valstybių, kuriose įteisinta keturių darbo dienų savaitė. Kai kuriose valstybėse vyko tik eksperimentai.
„Kiek pamenu, toks plačiausias Europos Sąjungos eksperimentas buvo Ispanijoje, kurį finansavo Europos Sąjungos komisija, kai viešajame sektoriuje jie bandė įdiegti šitą projektą ir šitas projektas visiškai nepasiteisinęs.
Man tai skamba kaip politinis futurizmas. Mes čia, aišku, galime susėsti, padiskutuoti, va, Raimondas Kuodis apie androidus kalba, ministrė Ruginienė kalba apie keturių dienų darbo savaitę, dar kažkas tai kalba apie Marso kolonizavimą, bet čia iš tokio lygio diskusijų, nes čia yra... Aš sutinku, čia yra techtoniniai pokyčiai.
Čia yra tokio lygio pokyčiai, kurie vyko Amerikoje prieš 100 metų, kada buvo įvesta penkių dienų darbo savaitė. Bet tokie pokyčiai vyko Amerikoje tuo metu“, – tvirtino A. Romanovskis.
Jis pridūrė, kad kalbant apie keturių darbo dienų savaitę reikėtų nepamiršti ir to, kad vartotojai gaus paslauga keturias dienas per savaitę, o ne penkias.
„Čia labai paprasta matematika, tai reiškia, arba tu žmogui turėsi 20 procentų mokėti daugiau, kad jis vis dėlto de facto vis tiek dirbtų toliau penkias dienas, bet tu jam primokėtum, nes šiaip standartas bus keturios dienos <...>.
Arba tu turi sakyti ne, tai tu dirbsi keturias dienas už tą patį atlyginimą, viskas tvarkoje. Likusias tris dienas gyvensime kaip... Kaip aš pajuokausiu, turime krikščionišką sekmadienį, žydišką šeštadienį ir musulmonišką penktadienį turėsime. Va, turėsime tokią sistemą“, – tvirtino verslo atstovas.
I. Ruginienė atkirto, kad tai – standartinė verslo atstovų neigimo fazė, kuri pasireiškia pradedant kalbėti apie didesnes socialines garantijas darbuotojams.
„Viskas, katastrofa, labai viskas blogai, kad utopinės mintys, niekada taip nebus, kad žmonės dirbs už mažesnį atlyginimą ir penktadienį paslaugų negausite. Na, klausykite, 21 amžius, žinome, kaip darbą organizuoti, žinome, kaip organizuoti darbą, kad paslauga būtų net septynias dienas per savaitę ir tai visiškai netrukdo įdiegti kiekvienam asmeniškai keturių darbo dienų savaitės modelį“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Ministrė tvirtino, kad jei vadovai negali susitvarkyti su darbo organizavimu, nereiškia, jog darbuotojai gali dirbti iki nukritimo ir bet kokiomis sąlygomis.
Psichologas: pasaulis siekia dirbti protingai, o ne daug
Psichologas-psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas tvirtino, kad labiau pritartų ministrės nuomonei, nes poilsis – darbo dalis. Jei darbuotojui nėra suteikiama kokybiško poilsio, jis neatliks savo darbo gerai.
„Tyrimai sako, kad vyresniame amžiuje arba bent jau nuo kažkur nuo 40 metų, tai rekomenduojama keturių dienų darbo savaitė. Čia nėra nieko naujo tame. Ir Amerika, ji juda, kiek žinau, turi idealą ir išvis 20 valandų darbo savaitę. Čia yra ne problema. Matote, lietuvių mąstysena visada buvo tokia labai primityvi, kad kuo daugiau aš dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu, bet pasaulis siekia dirbti protingai, o ne daug <...>.
Tokią pertvarką aš palaikyčiau, bet vėlgi protingai. Ne tai, kad nukirsti kaip kirviu, kad visiems dabar keturios darbo dienos, o žiūrėti lanksčiau koks ten yra darbas ir tuos procesus taip standartizuoti, kad užtektų tų keturių dienų galbūt, toks kaip idealas būtų“, – nuomone dalijosi E. Šidlauskas.
E. Šidlauskas akcentavo, kad taip pat svarbu ugdyti darbo ir poilsio kultūrą, kad gyventojai mokėtų ilsėtis efektyviai, o ne tiesiog dažniau gertų alkoholį.
„Ne žmogus turi taikytis prie ekonomikos, o ekonomika prie jo derinama, nes, mes turime vienkartinį gyvenimą, jums nieks negrąžins šitų valandų, kur jūs prasidėsite kažkui savo poste ar ten prie staklių, ar dar kažkur, tai negrąžins laikų laiko to papildomo su anūkais, su dar kažkuo, su knyga“, – pabrėžė specialistas.
Psichologas pridūrė, kad taip pat turime klaidingą įsitikinimą, jog darbas visada turi būti malonus ir teikti vien tik geriausias emocijas.
„Pas mus daug visuomenėje to naivumo, kad darbas turi būt labai malonus, čia aš jau dirbsiu iš širdies ir būsiu milijardierius dėl to. Taip nėra. Deja, gyvenimas yra kitoks. Žmonės turi tu po truputį tą turi suprasti, kad darbas yra darbas.
Tu uždirbi pinigus sau, savo šeimai ir kai kada jis ne visai malonus. Ir būtent tam ir reikia to poilsio, kad tu galėtum pilnai atsistatyti, nes iš kur perdegimas atsiranda, tai dėl to, kad žmogus grįžta su nuovargiu, psichologiniu ar fiziniu, ir iki galo neatsistatęs vėl eina į tą darbą ir tai akumuliuojasi, virsta perdegimu“, – tvirtino jis.
A. Romanovskis teigė, kad sutinka, jog lankstus darbo grafikas ir poilsis yra žmonėms labai svarbus.
„Bet aš niekaip negaliu sutikti, kad mes turime supriešinti darbą su poilsiu, nes tai yra du tarpusavy susiję dalykai ir, be abejonės, jeigu kiekvieno darbdavio yra interesas, kad darbuotojas gerai pailsėtų, kokią mes problemą, pavyzdžiui, praktinę problemą turime?
Nemaža dalis darbuotojų kaupia savo atostogas, netgi dabar neina atostogauti, nes nori dirbti ir darbdavys net kartais nesugeba išvyti jį į atostogų dėl to, kad vis dar gajus tas pinigų elementas, kad žmonės nori užsidirbti daugiau“, – tvirtino A. Romanovskis.
Visą Žinių radijo laidą žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tie kurie kava geria ir trina siknas darbe gali ir 7 dirbt
