Policija penktadienį sulaikė prie Trispalvės alėjos Lietuvos vėliava mojavusią moterį. Policijos teigimu, taip siekta išaiškinti asmenis, kurie praėjusią savaitę užklijavo lipduką, žymintį buvusį Kazio Škirpos alėjos pavadinimą.
Mosavimas vėliava – ne nusikaltimas
Tam, kad žmogų galėtum sulaikyti, turi būti pagrindas, patvirtino Vilniaus universiteto baudžiamosios teisės dėstytojas, advokatas dr. Remigijus Merkevičius. Jis pažymi, kad, kalbant apie administracinį sulaikymą, asmenį sulaikyti galima tik tada, kai jis daro pažeidimą, arba kai sulaikymu siekiama surašyti administracinio nusižengimo protokolą.
„Pareigūno nurodymas arba reikalavimas turi būti teisėtas, nes tik už teisėtų nurodymų nevykdymą gali kilti kažkokia atsakomybė. Jeigu policijos reikalavimas neteisėtas, niekas tokių reikalavimų vykdyti neprivalo. Juo labiau niekas už tai bausti negali“, – tv3.lt kalbėjo R. Merkevičius.
Teisininko teigimu, jei žmogus tiesiog stovi gatvėje ir mosuoja vėliava, jis nieko blogo nedaro, nebent vėliava yra draudžiama, pavyzdžiui, nacistinė.
„Bet, jeigu tai yra Lietuvos Respublikos vėliava, tai nėra nusižengimas, čia jokio nusižengimo nėra“, – sakė pašnekovas.
Keturi – jau mitingas?
Įvykio dalyviai stebisi, kodėl keturių žmonių susirinkimas buvo palaikytas nesankcionuotu mitingu.
Susirinkimų įstatymas numato, kad susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Jei susirinkime dalyvauja daugiau nei 15 žmonių, dalyviai iki susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą.
Tačiau R. Merkevičius pastebi, kad reiktų vertinti, ar keturių žmonių susibūrimas turėjo mitingui būdingus požymius: ar buvo organizuotas, ar turėjo tikslą, ar buvo prieš ką protestuoti. Jei susitikimas tokių bruožų neturėjo, vertinama, kad pavienis žmogus mosuoja gatvėje su vėliava.
Priežasties sulaikyti nebuvo
Vertindamas policijos veiksmus, R. Merkevičius kėlė klausimą, ar policininkas apskritai turėjo teisę reikalauti moterį prisistatyti.
„Nes tada situacija būtų tokia pati, kad policininkas bet kurį gatvėje gali sustabdyti ir sakyti, duok savo asmens dokumentą. Jeigu mes kalbame apie normalią, sveiką, demokratinę valstybę, taip būti negali. Policininkas riboti žmogaus judėjimo laisvę gali tik turėdamas tam tikrą įtarimą, kad jis padarė kažką blogo“, – pastebėjo advokatas.
Tiesa, savaitgalį policija išplatintame pranešime teigė, kad pareigūnai įtarė, jog moteris galėjo būti susijusi su vandalizmu Trispalvės alėjoje.
„Na ir kas? Jeigu jie įtarė, kad žmogus galėjo užsiimti vandalizmu, tai jie jau žinojo jo asmenybę. Tai reiškia ir neįtarė. Aš įtariau, kad jis gali užsiimti vandalizmu, nors nežinau, kas jis yra, – tai viena nesąmonė. Arba aš įtariu ir žinau, kas jis yra, bet prašau nustatyti jo asmenybę. Vėlgi gaunasi kalambūras. Čia kažkas ne visiškai taip“, – svarstė R. Merkevičius.
Jis pažymi, kad, jei asmenys iš tiesų blogai elgėsi, policija turėjo jiems surašyti protokolą už nesankcionuotą mitingą ar kitus pažeidimus, tačiau taip neįvyko.
„Aš suprantu, kad pažeidimas yra tas, kad ji nepakluso reikalavimui prisistatyti asmenybės, ar negražiai pavadino policininką. Tai reiškia, priežasties sulaikymui iki reikalavimo prisistatyti nepaisymo nebuvo. Nes protokolo tokio nėra. Ir pradėkime vertinti policijos elgesį nuo pat pradžių. Reiškia, tas žmogus, būdamas gatvėje su vėliava ir mosuodamas, nepažeidė jokio įstatymo, nes, jeigu būtų pažeidęs, jam policijos pareigūnai būtų surašę protokolą. Jeigu tokio protokolo nėra, reiškia, jis nieko nepažeidė“, – teigė advokatas.
Sulaikytos mokytojos teigimu, policija ketino atlikti jos rankinės kratą, o jai nesutikus, liepė pačiai išimti visą rankinės turinį. R. Merkevičius patvirtino, kad policija neturi teisės atlikti kratos, jei nėra teismo leidimo.
„Policininkai šitoje vietoje žaidžia žaidimus nuo sovietmečio. Jie sako, kad tada, kada jie lenda į žmogaus kišenes, piniginę, rankinę ar panašius su savimi turimus daiktus, jie šitą veiksmą vadina ne krata savo patrulių instrukcijose, o apžiūra. <...> Tai aš esu tikras, bent pagal savo matymą, kad veiksmas, lendant pas žmogų į kišenę, yra krata ir tam reikalingas teismo leidimas. O paprastas policininkas iš gatvės apskritai kratos daryti negali, nes krata yra veiksmas, kuris galimas tik pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos“, – sakė R. Merkevičius.
Dvi istorijos
Netrukus po incidento portalas tv3.lt sulaukė skaitytojo laiško, kuriame rašoma, kad sausio 3 d., apie 18 val. vakaro, keturi asmenys uždegė žvakutes buvusioje K. Škirpos alėjoje, o netrukus prie asmenų prisistatė du policijos ekipažai. Liudininko teigimu, policija asmenų paprašė pateikti leidimus mitingui.
„Kilo konfliktinė situacija. Kažkodėl prisikabino tik prie moteriškės, kuri mojavo trispalve, prie kitų šalia buvusių asmenų neprisikabino. Nusikaltimo įrankį, Lietuvos Respublikos vėliavą, konfiskavo“, – pranešė kartu įvykiuose dalyvavęs Raimondas Šimaitis.
Kaip pasakoja įvykių dalyvis, policija moterį – lietuvių kalbos mokytoją Astrą Genovaitę Astrauskaitę – sulaikė, nes ši atsisakė rašyti paaiškinimą dėl savo veiksmų. Vyras pasakoja, kad komisariate prieš moterį esą buvo „panaudota jėga, sukeltas didelis fizinis skausmas“.
„Pasodino mane į grotuotą mašiną, šalia buvo du šunys, labai grubiai, tiesiog už nugaros mane pagriebė ir nuvilko, įstūmė grubiai į tą mašiną. Taip pat paprašė parodyti visus daiktus, pradėjo kratą, liepė atiduoti rankinę. Aš atsisakiau duoti, tuomet pareigūnė pasakė, kad naudos kovinius veiksmus. Dar pridūrė, kad turi mane apieškoti, o man atsisakius puolė, užlaužė rankas, prispaudė sprandą, panaudojo. Aš buvau labai šokiruota“, – pasakojo pati A. G. Astrauskaitė.
Savo ruožtu, Policijos departamento Komunikacijos vadovas Ramūnas Matonis paaiškino, kad penktadienį pastebėta, kad alėjoje susirinko asmenų grupė, o policija neturėjo duomenų, kad toje vietoje planuojamas mitingas. Atvykus policijos patruliui, moteris pradėjo mojuoti vėliava.
„Paprašius prisistatyti ir pateikti savo dokumentus, moteris atsisakė tai padaryti, paaiškino, kad nori išreikšti savo valią. Moteris neprisistatė, nepateikė asmens dokumentų, atsisakė paaiškinti tam tikras aplinkybes, todėl siekiant nustatyti moters asmenybę, ištirti ir užkardyti teisės nusižengimus, susijusius su alėjos pavadinimo keitimu, ir tokius įvykius ateityje, 19.15 val. moteris buvo pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“, – rašoma R. Matonio atsiųstame komentare.
Policijos komisariate nustatyta moters tapatybė, paaiškėjo, kad ji prieš kelis mėnesius dažais apipylė Laisvės kalvą Lukiškių aikštėje. Be to, moteris praėjusią savaitę buvo užfiksuota Trispalvės alėjoje, kur užklijuotas lipdukas su buvusiu alėjos pavadinimu.
Policijoje moteris pareiškė, kad jai bloga, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri 20.55 val. pristatė moterį į gydymo įstaigą. Vėliava liko policijos įstaigoje, ji bus gražinta savininkei. Medikams moteris paaiškino, kad ją sužalojo policijos pareigūnai.
Lietuvių kalbos mokytojai surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų nevykdymo bei pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo. Moteris kaltinimus neigia.
Surinkta medžiaga tolimesniam tikslinimui perduota į 3-ąjį policijos komisariatą. Siekiant įvertinti pareigūnų veiksmus, Vilniaus apskrities policija taip pat atliks ir vidinį patikrinimą.
Pervadino alėją
Portalas tv3.lt primena, kad diplomato bei karininko Kazio Škirpos vardo alėją Vilniaus miesto savivaldybė praėjusią liepą pervadino Trispalvės alėja. Savo sprendimą savivaldybės grindė viešai deklaruotomis K. Škirpos antisemitinėmis pažiūromis.
Tačiau diplomato ir karininko įmažinimo gynėjai atkreipia dėmesį, kad K. Škirpa 1919 metais sausio 1-ąją kartu su kitais Lietuvos savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę, be to, ėjo svarbias diplomatines pareigas tarpukariu ir priešinosi sovietų okupacijai.
