Nors advokatai turi savo Etikos kodeksą ir privalo elgtis sąžiningai bei profesionaliai, tačiau toli gražu ne kiekvienas taip elgiasi. Tai rodo ir paskutiniųjų dienų pavyzdžiai.
Sulaikė su įkalčiais
Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama mažeikiškio advokato Adomo Jonausko baudžiamoji byla. Jis kaltinamas bandymu papirkti Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją Mindaugą Klemenį.
Devynerius metus užsiimančiam advokato praktika A. Jonauskui, turbūt nė nesisapnavo, kad ir pačiam teks sėstis į teisiamųjų suolą. Tačiau atsitiko taip, kad šių metų balandžio 29-ąją Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė šį advokatą po to, kai jis Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui M. Klemeniui pastarojo darbo kabinete perdavė 3000 litų kyšį. Dabar A. Jonauskas tvirtina, kad jam „buvo labai gaila buvusio kaimyno, neįgalaus žmogaus“, eilinį kartą pagauto girto prie vairo Vytauto V., tad pabandė „padėti“, kad nebūtų konfiskuotas pastarojo įmonės vardu registruotas automobilis.
Taigi, mėgėjas važinėti „su kvapeliu“ advokatui už pagalbą atseikėjo 10 000 litų ir paprašė „reikalą sutvarkyti“. Kai Vytauto V. administracinė byla pakliuvo pas teisėją M. Klemenį, A. Jonauskas netruko pas jį apsilankyti ir pasiūlyti kyšį.
Tačiau teisėjas tokia „išpirka“ nesusigundė ir apie tai pranešė STT Šiaulių valdybos pareigūnams. Advokatas buvo sulaikytas šalia teismo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ką tik palikęs teisėjo kabinete 3000 litų kyšį.
A. Jonauskas savo kaltę pripažino iš karto. Ir teisme visus bandė įtikinti elgęsis kilniaširdiškai, nes norėjęs padėti neįgaliam žmogui. „Esu pasiruošęs savo kaltę išpirkti, nežiūrint į tai, koks bus teismo nuosprendis. Aš manau, kad aš pakilsiu iš šito suklupimo, jeigu taip galima pasakyti, ir išpirksiu savo kaltę. Tikrai būsiu naudingas visuomenei“, – viešai žadėjo A. Jonauskas.
Beje, kad verslininkas Vytautas V. net neabejojo, jog jam bus paskelbtas palankus sprendimas, liudija tai, kad ir į teismą, ir į bylos nagrinėjimą, ir išklausyti nutarimo jis atvažiavo automobiliu, kurį vairavo neturėdamas tam teisės. Tad Vytautui V. gresia dar viena administracinė byla.
Pažadų meistrai
Daugelis teisėjų vis dažniau ir garsiau piktinasi nesąžiningu kai kurių advokatų elgesiu. „Iš pradžių ginamasis gali būti pamaitintas pažadais, kad viskas vyks taip, kaip jis tikisi, – aiškino kalbinti teisėjai. – Tačiau proceso metu, kai ima ryškėti, jog įkalčiai ir parodymai liudija ne jo naudai, advokatas kartais ima kaltę versti teisėjui ir spausti jį. Ginamajam neretai sakoma, kad bylos baigtis priklauso nuo tik teisėjo, bet, girdi, reikia... patept. O ar ištkrųjų tepa – kita kalba“.
Pats Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas M. Klemenis taip komentuoja: „Manau, kyšininkavimą lemia visuomenėje įsigalėjęs nebaudžiamumo principas. Kartą iš kito advokato išgirdau užuominą, kad skoloje neliks, už jam ir jo klientui naudingą sprendimą. O aš jam nieko nežadėjau ir priėmiau tokį sprendimą, kokį man atrodė priimti teisinga. Šį sprendimas buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui, tačiau jis liko nepakeistas. Tas sprendimas, aišku, buvo tam advokatui ir jo klientui nenaudingas. Po kurio laiko tas žmogelis, sutiktas parduotuvėje, prasitarė, jog advokatas „nurašė ant manęs 2000 litų už palankų sprendimą“... Advokatas, girdi, sakė jam, kad nesutinka teisėjo, ir neva negali atsiimti pinigų. Girdi, sekretorė neįleidžia pas teisėją į kabinetą“...
Teisėjas sako, jog bėda ta, kad žmonės pasiryžę mokėti duoklę už jiems palankų sprendimą, o ne sąžiningai prisiimti atsakomybę.
Beje, daugelyje teismų teisėjams įrengti atskiros nuo pasėdžių salių darbo vietos ir pas juos pakliūti ne taip paprasta. Taip daroma ne tik tam, kad teisėjas turėtų normalias darbo sąlygas, bet ir kad būtų kuo mažiau interpretacijų teisėjų galimo papirkinėjimo tema. Tačiau advokatas, turintis teisę susitikti su teisėju, ima ir pasinaudoja „geradario paštininko“ teisėmis.
Papirko teisėją
Šiomis dienomis išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekusi baudžiamoji byla dėl Vilniaus advokato Vitoldo Petravičiaus nusikalstamų veikų – galimo teisėjo papirkimo ir prekybos poveikiu. Penkioliką metų advokato stažą turinčiam V. Petravičiui paskirta 29 250 litų piniginė bauda. Ją nuteistasis privalės sumokėti per 24 mėnesius nuo įsiteisėjimo dienos.
Kaip „Akistata“ yra rašiusi, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad advokatas V. Petravičius iš nuteistojo Laimono Jurgelevičiaus reikalavo duoti ir vėliau per du kartus priėmė 13 000 litų kyšį. Už tai advokatas pažadėjo paveikti pažįstamą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Ryšardą Skirtuną kad šis, nagrinėdamas L. Jurgelevičiaus bylą apeliacine tvarka, priimtų nuteistajam palankius sprendimus.
Vėliau V. Petravičius kartu su L. Jurgelevičiumi per du kartus teisėjui R. Skirtunui perdavė 32 000 litų kyšį. Pinigai buvo skirti tam, kad teisėjas „kaip nors paveiktų“ Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad būtent R. Skirtunas būtų paskirtas į teisėjų kolegiją, apeliacine tvarka nagrinėsiančią L. Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą, ir galėtų „pasukti reikalus“ nuteistojo naudai.
STT Vilniaus valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai V. Petravičių sulaikė pernai balandį. Per kratą teisėjo kabinete buvo rasti V. Petravičiaus perduoti pinigai. Kartu su V. Petravičiumi STT pareigūnai buvo sulaikę ir dar vieną žinomą sostinės advokatą Sigitą Juodelį. Pastarasis buvo paleistas tą pačią dieną, tačiau S. Juodelio byla buvo išskirta į atskirą ir dar tebetiriama.
Baudžiamoji byla, kurioje įtarimai dėl kyšininkavimo pareikšti dabar jau buvusiam teisėjui R. Skirtunui, artimiausiu metu taip pat bus perduota teismui.
Nubaustas už aplaidumą
Kaip neseniai informavo Panevėžio apygardos prokuratūra, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir disponavimu suklastotu dokumentu kaltintas rokiškietis advokatas Jonas Valickas pripažintas kaltu ir jam teks sumokėti 14 950 litų baudą. Tokį sprendimą priėmė Panevėžio miesto apylinkės teismas.
Naujoji bausmė buvo subendrinta su pernai paskirta ir nesumokėta bauda dėl suklastoto bankroto administratoriaus pažymėjimo įgijimo ir panaudojimo.
Nusikaltimų valstybės tarnybai baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikę STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad advokatas J. Valickas, stengdamasis pateisinti dėl savo aplaidumo praleistus teismo posėdžius Rokiškio rajono apylinkės teisme, paprašė sūnaus gauti iš vienos kaunietės gydytojos nedarbingumo pažymėjimą, nors pats tuo metu nesirgo ir pas gydytoją nesilankė. Sūnus tą suklastotą dokumentą gavo ir J. Valickas, padaręs nedarbingumo pažymėjimo kopiją ir ją patvirtinęs savo parašu, pateikė Rokiškio rajono apylinkės teismui.
Klastojo dokumentus
Šių metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) padėjo tašką dar vienoje su advokatu J. Valicku susijusioje byloje. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal šio kasacinį skundą, LAT jį atmetė ir paliko galioti žemesnės instancijos teismų priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo J.Valickas buvo pripažintas kaltu dėl suklastotų dokumentų įgijimo ir panaudojimo. Buvusiam advokatui buvo paskirta 1950 litų bauda.
Šį kartą advokatas J. Valickas įkliuvo norėdamas pratęsti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Pagal įstatymus, pažymėjimo galiojimą be egzamino galima pratęsti tik tuomet, kai kandidatas per metus būna išklausęs ne mažiau nei 32 valandų kvalifikacijos kėlimo kursų.
Kaip paaiškėjo, J. Valickas paprašė savo sūnaus pasikalbėti su Lietuvos advokatūros referentu Tomu Gyliu, kad pastarasis išduotų pažymėjimus, kuriais patvirtinama, jog J. Valickas dalyvavo Lietuvos advokatūros seminaruose. Už pagalbą advokatas perdavė brendžio butelį, už kurį Lietuvos advokatūros referentas suklastojo 33 pažymėjimus, kuriuose melagingai nurodyta, jog teisininkas dalyvavo 113 valandų trukusiuose Lietuvos advokatūros seminaruose 2006–2009 metais.
Ši istorija netrukus išlindo į viešumą, nes Panevėžio apygardos teismas pareigūnams buvo leidęs slapta klausytis J. Valicko mobiliojo telefono. Nors advokatas ir aiškino, kad jo atžvilgiu negalima taikyti operatyvinių veiksmų, tačiau teismas pabrėžė, kad Operatyvinės veiklos įstatyme yra numatyta, jog taikyti operatyvinę veiklą draudžiama tik šalies prezidento atžvilgiu.
Nuteistas ir buvęs referentas T.Gylys. Už dokumentų suklastojimą teismas jam taip pat skyrė 1950 litų baudą.
Poveikis liudininkui
Dar vienas sostinės advokatas Aivaras Škėma savo karjerą užbaigė pernai. STT Vilniaus valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai įtarė, kad advokatas A.Škėma, stengdamas, kad jo ginamasis Marjanas Blaževičius, kuris buvo įtariamasis nusikalstamos Lapinų grupuotės byloje, išvengtų baudžiamosios atsakomybės už inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ėmėsi neteisėtos veiklos – spaudė liudytoją teismui duoti melagingus parodymus. Už tokią „paslaugą“ advokatas esą žadėjo atlygį.
Liudytojas advokatui nieko nepažadėjo, tačiau apie pasiūlymą informavo pareigūnus.
Advokatas M. Blaževičių gynė nuo 2010-ųjų, tačiau sulaukęs įtarimų nuo gynybos buvo nušalintas. A. Škėmos gintas M. Blaževičius yra teisiamas su dar 32 įtariamaisiais, kurie yra kaltinami narkotikų prekyba, nužudymais, neteisėtu šaunamojo ginklo panaudojimu ir kitais nusikaltimais.
Pernai vasarą Vilniaus 1-asis apylinkės teismas pripažino A. Škėmą kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir skyrė 26 000 litų baudą.
Tačiau advokatas savo kaltės nepripažino ir apkaltinamąjį nuosprendį apskundė apeliacine tvarka.
Šių metų vasarį Vilniaus apygardos teismas atmetė dėl piktnaudžiavimo ir poveikio liudytojui kaltu pripažinto advokato A. Škėmos apeliacinį skundą. Šis nuosprendis įsiteisėjo iš karto – A. Škėma privalėjo sumokėti baudą ir neteko leidimo verstis advokato praktika. Šį darbą jis dirbo beveik ketverius metus.
Nuteistasis savo tiesą dar bando įrodyti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuris savo verdiktą paskelbs birželio pradžioje.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
