Kaip žinoma, Baltarusijos generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė tirianti Baltarusijos „gyventojų genocidą“ Antrojo pasaulinio karo metu ir norinti apklausti buvusį Lietuvos prezidentą V. Adamkų.
„Aš nežinau, ar tai juoktis, ar ką, kuriuo tikslu jie tokias provokacijas bando daryti. Galbūt nori sukelti nepasitikėjimą, bereikalingas naujas diskusijas, nukreipti dėmesį nuo Baltarusijos vidaus problemų“, – svarstė prezidentas.
Baltarusių prokuroras viešai pareiškė, kad V. Adamkaus vaidmuo 1944 metais kelia klausimų: esą V. Adamkus tuo laiku galėjo būti Minsko skerdiku vadinto Antano Impulevičiaus patikėtinis ar padėjėjas.
„Manęs tas nejaudina. Nežinau – juoktis, ar galvoti, kad bepročiai. Nežinau net, ar įstaigos turėtų į tai reaguoti, bet čia ne visai mano reikalas“, – sako V. Adamkus.
Kadenciją baigęs prezidentas sako net akyse neregėjęs A. Impulevičiaus, be to, tuo metu buvęs dar labai jaunas.
A. Impulevičius tarpukario Lietuvoje buvo kariuomenės karininkas, nacių okupacijos metais 1941-1942 savanoriu tarnavo pagalbinėje policijoje, buvo Antrojo bataliono, okupantų panaudoto žydų ir kitų tautybių žmonių žudynėms Baltarusijoje ir kitur, vadas.
„Kažkokia tai nesąmonė. Jeigu jie kažką pina, nori kažką padaryti, tai tegul pasitikrina pas save faktus“, – teigia kadenciją baigęs prezidentas.
Politologas L. Jonavičius: provokacijų tikrai dar bus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius sako, kad šis Baltarusijos žingsnis turi būti vertinamas kontekste, kai oficialusis Minskas, pasitelkęs nenuspėjamus žingsnius, siekia atgrasinti Lietuvą nuo siekio padėti baltarusių opozicijai.
Pasak politologo, visi puikiai suvokia, kad tokiu kreipimusi dėl V. Adamkaus Baltarusijos prokurorai nieko nepasieks ir tikriausiai nieko nė neketina siekti, tačiau klausimai bus iškelti. „Įvardini konkretų žmogų, susieji su genocidu ir kitais nusikaltimais žmogiškumui, bet kaip tam pačiam žmogui jaustis? Vertinčiau per tokią prizmę, kad siekiama bauginti, grasinti savo nenuspėjamumu ir nepakaltinamumu netgi“, - teigia politologas.
„Tai yra whataboutizmas: jūs mus kaltinate žmogaus teisių pažeidimais, o žiūrėkite – jūs patys tai darote. Nors niekas nieko neįrodė, bet pats žinios paskleidimas atrodo grėsmingai: esą jie žudė baltarusius, yra nacių kolaborantai. Tai Rusijai taip pat labai būdinga retorika“, - teigia L. Jonavičius.
Pasak jo, Aleksandro Lukašenkos režimas demonstruoja savo nuožmumą: priverstinai nutupdė civilinį orlaivį ir sulaikė žurnalistą Ramaną Pratasevičių bei jo draugę Sofiją Sapegą, uždarė sienas Baltarusijos piliečių išvykimui, tačiau praleidžia į Lietuvą pabėgėlius, o dabar apkaltino nusikaltimais žmoniškumui V. Adamkų.
„Tų provokacijų tikrai dar bus. Tai asimetrinis veikimo būdas. Mes patys nesiimame tokio veikimo būdo, nes tai ne visai legalu, ne visai pateisinama, bet trumpuoju laikotarpiu anai pusei tai suteikia privalumų“, - mano politologas.
