Vyriausybė ACTA sutartį ir dėl jos viešojoje erdvėje kylančius nuogąstavimus, jų pagrįstumą aptars pasitarime trečiadienį, sako Premjeras Andrius Kubilius.
„Atsižvelgdami į visuomenėje, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse kilusias tam tikras diskusijas trečiadienį norime tam skirti papildomai dėmesio pasitarime ir geriau išsiaiškinti, dėl ko kilo nuogąstavimai, ar jie pagrįsti, ar nepagrįsti, ir šituo klausimu elgtis racionaliai. Tikrai neskubėčiau reikšti savo asmeninės nuomonės“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Premjeras.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sakė, kad trečiadienį Užsienio reikalų ministerija pateiks išsamesnę ACTA sutarties apžvalgą ir pateiks atsakymus į dėl jos kylančius klausimus. Ministras pastebėjo, kad Lietuva prie sutarties prisijungė be jokios platesnės diskusijos su visuomene, nebuvo kalbama, ar sutartyje numatytos kovos su piratavimu priemonės nepamins saviraiškos, privatumo laisvių, ar neatsiras naujų internetą kontroliuojančių institucijų.
Pasak E. Masiulio, kad Lietuva prisijungtų prie ACTA, ši sutartis dar turės būti ratifikuota Seime, bet prieš tai Vyriausybė dar turės teikti sutartį Prezidentei, kad ši ją teiktų Seimui. Jo manymu, prieš teikiant sutartį Prezidentei Vyriausybė turi išsiaiškinti, ar sutartis nekenkia Lietuvos interesams.
„Kartais susidaro įspūdis, kad autorių teisės, kurias tikrai reikia saugoti ir ginti kaip vertybę, jų apsauga yra daroma galbūt pažeidžiant interneto vartotojų interesus. Čia vėlgi reikia rasti tam tikrą balansą. (...) Aš ne prieš autorių teises, bet jos turi būti ginamos įvertinant ir kitas puses, dalyvaujančias internete. Pirmiausia eina kalba apie laisvuosius interneto vartotojus, milijardus žmonių pasaulyje, kurie naudojasi technologijomis“, – kalbėjo E. Masiulis.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sakė, kad negalima teigti, jog Teisingumo ministerija pritarė ACTA sutarčiai. Pasak jo, ministerijos specialistai dalyvavo sutarties rengime ir griežtai laikėsi pozicijos, kad negalima griežtinti jau egzistuojančių draudimų, bet ne visur tai pasiekti pavyko, todėl kyla rimtų abejonių, ar dabartinį ACTA sutarties variantą verta palaikyti.
„Užvirusi diskusija puikiai iliustruoja, kad reikia permąstyti, ar iš tikrųjų intelektinė nuosavybė yra ginama taip, kaip turėtų būti ginama, kiek tas mechanizmas tarnauja pačiai intelektinės nuosavybės gynimo industrijai ir kiek – autoriams ir kūrėjams. Deja, Lietuvoje mes esame padarę dar radikalesnių žingsnių į gana keistą pusę, kuomet žmogus, įsigijęs fotoaparatą ar mobilųjį telefoną, yra priverstas mokėti autoriams, nors galbūt nieko nelegalaus tenai nelaikys. Man šita argumentacija atrodo keista, ir ACTA susitarimas eina į tą pačią pusę“ , – kalbėjo R. Šimašius.
Teisingumo ministras taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjunga (ES) kaip vienetas ACTA sutartį pasirašo atskirai nuo savo valstybių narių. Kas būtų, jeigu ES sutartį pasirašytų ir ratifikuotų, o Lietuva – ne, ministras kalbėti nenorėjo, teigdamas, kad tai bus aptarta trečiadienį.
Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius teigė, kad žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, esą ACTA gali atverti kelią genetiškai modifikuotiems organizmams, yra tik „šūvis į rinkimus“ ir nėra pagrįstas.
„Ministerija net nedalyvavo ACTA projekto ruošime, mano turimomis žiniomis, ir ministerija nieko nepasirašė. Mūsų aiški ir griežta politika, kuri galbūt ne visiems patinka dėl genetiškai modifikuotų organizmų – jų į Lietuvą neįsileisti“, – sakė K. Starkevičius.
ELTA primena, kad sausio 26-ąją Lietuvos ir dar 20 Europos Sąjungos valstybių pasirašyta, tačiau dar neratifikuota antipiratinės prekybos sutartis ACTA sulaukė kritikos dėl neapibrėžtumo, sukuriančio sąlygas galimiems interneto laisvės suvaržymams, numatomos galimybės taikyti baudžiamąją atsakomybę už autorių ir intelektinių teisių pažeidimus.
Protestai prieš ACTA jau vyko ar yra planuojami daugelyje šalių. Internete išplatintą peticiją, raginančią nepritarti sutarčiai, jau yra pasirašę per 2 mln. žmonių.
Apie 600-650 žmonių prieš ACTA šeštadienio vidurdienį protestavo ir Lietuvoje. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje protesto akciją surengė Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija ir Lietuvos liberalus jaunimas.
Sausį atsistatydino Kaderis Arifas – Europos Parlamento pranešėjas apie ACTA. Jis pareiškė buvęs liudininku „dar niekada anksčiau nematytų manevrų“, kurie buvo atlikti ruošiant šią sutartį.
