Tad kas padengs 100 milijonų eurų viršijantį skirtumą tarp ligos draudimo įmokų ir išmokų? Specialistai tikina, jog tai guls ant sąžiningų įmokų mokėtojų, ir esamų bei būsimų pensininkų pečių.
„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė mano, jog ši situacija šalyje susiklostė todėl, kad išaugusios ligos išmokos užaugino ir įtartinų ligonių skaičių. Mat ši tendencija ryškėti ėmė po 2014 metų, kai „Sodros“ mokama išmoka 3–7 ligos dieną buvo padidinta nuo 40 iki 80 procentų darbo užmokesčio. Be to, pirmąsias 2 ligos dienas kompensuoja darbdavys. Pašalpa sudaro 80 - 100 procentų gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Liga pridengia atostogas
„Išmokų vertė išaugo ne tik dėl to, kad padidėjo vidutinė išmoka, bet ir dėl to, kad padaugėjo nedarbingumo pažymėjimų. Viena vertus, gerai, kai sergantis žmogus neina į darbą ir gali visavertiškai gydytis, o jo pajamos reikšmingai nesumažėja. Kita vertus, didėja pagunda prisidengus nedarbingumu dėl ligos pasiimti nemokamų atostogų“, – teigia „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Tariamos ligos sąskaita, kišenes gerokai pasipildyti gali net ir tie, kurie „dirba“ už 1 euro mėnesinę algą ir moka atitinkamo dydžio socialinio draudimo įmokas.
„Pagal galiojančią tvarką pagal darbo sutartį dirbantis žmogus susirgęs gaus ne mažesnę kaip 5,78 eurų ligos socialinio draudimo išmoką per 1 dieną. Tokiu būdu net ir tie, kas „dirba“ už 1 euro mėnesinę algą ir moka atitinkamo dydžio socialinio draudimo įmokas, už 2 savaičių ligą iš „Sodros“ gali gauti apie 50 eurų dydžio ligos išmoką,“ - teigė J. Varanauskienė.
Esą padidėjus išmokoms, tuo ėmė naudotis ne tik darbuotojai, prisidengdami liga išties atostogauja, bet ir darbdaviai, išsiųsdami darbuotojus kelioms savaitėms „pasirgti“. Mat nuo 3 dienos, jiems mokėti nebereikia.
„Kartais tenka nugirsti, kad kai kurių įmonių, kurioms itin būdingas sezoniškumas, darbuotojai kur kas dažniau serga ne sezono metu arba, kad suaugusieji dažniau nei įprastai serga per trumpąsias moksleivių atostogas. Bet iš tiesų po „liga“ slepiasi tiesiog atostogos,“ - sakė J. Varanauskienė.
Skolas padengs visi mokesčių mokėtojai
Dėl tariamų ligonių išmokų, susidariusią skolą „Sodrai“, padengs visi mokesčių mokėtojai. 100 milijono eurų trūkumas bus kompensuojamas iš kitų draudimo rūšių, tarp jų ir pensijų socialinio draudimo įmokų.
„Tą šiemetinį 100 milijonų eurų viršijantį skirtumą tarp ligos draudimo įmokų ir išmokų padengsime visi mes – ir sąžiningi įmokų mokėtojai, ir esami bei būsimi pensininkai. Perfrazuojant kino klasiką, tai ne „Sodrą“ apgaudinėja „ligoniai“ ir jų talkininkai, tai mus visus jie apgaudinėja,” - kalbėjo J. Varanauskienė.
Išryškėjus šiai tendencijai aišku viena, kad pokyčiai neišvengiami: būtinas įmokų didinimas ir/arba išmokų mažinimas. Tačiau padidinus tarifus, sąžiningi įmokų mokėtojai būtų išnaudojami tariamų ligonių. Tad siūloma pagalvoti apie minimalios ligos socialinio draudimo įmokos – „grindų“ įvedimą.
„Visgi tokios „grindys“ – mokestinės naštos didinimas tiems, kieno pajamos iš tikrųjų mažos. Remiantis kitų šalių praktika, galima būtų svarstyti vienos ar kelių dienų laukimo laikotarpį, kai išmokos nemoka nei darbdavys, nei socialinio draudimo fondas. Kita alternatyva – ilginti laikotarpį, kai susirgus darbuotojui moka darbdavys. Europoje yra pavyzdžių, kai šis laikotarpis – ne 2, kaip Lietuvoje, o keliolika ar net keliasdešimt dienų – taip darbdaviams nebesinorėtų savo darbuotojų siųsti „pasirgti“ ne sezono metu. Tačiau taip irgi nukentėtų sąžiningi mokesčių mokėtojai. Yra ir dar viena – naivi – alternatyva: kantriai laukti, kol visi taps sąžiningi,” - situaciją komentavo J. Varanauskienė.
Ligos draudimui, kad susirgus būtų mokama 80 procentų atlyginimo dydžio kompensacija – numatyta 1,2 procento iš maždaug 31 procento socialinio draudimo įmokos tarifo.
„Reikia tuos tarifus pakoreguoti, kad jie atitiktų padėtį. Taip išeina, kad nebėra atitikimo. Tarifas, kuris nustatytas neužtikrina ligos išmokai reikalingo pinigų surinkimo ir tada, dalis lėšų, pagal kitą tarifą renkamos pensijai ar kam kitai, panaudojamos ligos išmokai,“ - teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka.
Svarstoma keisti ligos išmokos tvarką
Susidariusios skolos situacija nors ir nėra normali, bet galima ir pasitaikanti, sako ministro patarėjas. Esą biudžetas sudaromas suskaičiuojant kokios galimos pajamos, išlaidos atsižvelgiant į praėjusius metus. Tačiau skaičiai, tokie kaip ligos išmokos, gali svyruoti.
„Nieko tokio ypatingo nepadarysi, nors ir prognozuojama, kad tų surenkamų lėšų pakanka visoms draudimo išmokoms. Aišku būna metų kai prireikia skolintis, dėl nenumatytų krizių, netikėtų epidemijų. Tai realus gyvenimas ir yra svyravimai, kiek žmonių susirgs negali tiksliai prognozuoti, yra imamas praėjusių metų vidurkis ir taip skaičiuojama,“ - situaciją komentavo R. Lazutka. Anot pašnekovo, kad pinigų nereikėtų skolintis iš bankų, yra planuojama numatyti pinigų rezervą, kurį būtų galima panaudoti tokiais atvejais.
Kelti socialinio draudimo įmokos tarifą nedrįstama, nes algos tada būtų dar labiau apmokestinamos. Tad svarstomos kitos galimybės, žvalgomasi ir į kitų šalių pavyzdžius.
„Kitose šalyse yra pavyzdžių, kai darbdavys moka už 4 ligos savaites. Tačiau tuomet tiems, pas kuriuos daug sergančių daugiau kainuotų, bet yra darbdavių kur mažiau darbuotojai serga, kur geresnės darbo sąlygos, tarkim biuruose, kur jauni žmonės dirba. Dabar visi darbdaviai moka vienodą įmoką,“ - kalbėjo R. Lazutka.
Tačiau įvedus tokią tvarką, galima darbuotojų diskriminacija.
„Jei tik darbdavys mokėtų ligos išmokas, yra nuogąstavimai, kad atsirastų darbuotojų diskriminacija. Pavyzdžiui, mamų, kurių maži vaikai dažnai serga ir jos priverstos imti nedarbingumo pažymėjimus,“ - teigė R. Lazutka.
Ministro patarėjas sako, jog galima svarstyti ir kitą praktiką, taikomą svetur. Kai už pirmas ligos dienas nemoka nei valstybė, nei darbdavys. Tokia tvarka esą pateisinama – tuomet žmogus labiau saugo sveikatą, o tik sunegalavęs, pirmosiomis dienomis dėl nedarbingumo pažymėjimo neprivalo skubėti pas medikus. Taip esą iš dalies sumažintų ir eilės poliklinikose.
