Vilniaus meras Artūras Zuokas Naujuosius metus sutiko užsienyje su šeima. Kiek atitrūkęs nuo kasdienių darbų sostinės vadovas galėjo pamąstyti, kaip mieste reikės tvarkytis šiais metais. Lengva nebus, nes finansinė miesto situacija, anot A. Zuoko, labai bloga.
– Po dešimtmečio grįžote į mero postą. Ar sėkmingi buvo šie metai?
– Geriausias praėjusių metų apibūdinimas – įdomūs. Man tai tam tikras grįžimas į tą pačią upę. Tačiau tas grįžimas visai kitoks nei grįžus po ketverių metų, jaučiasi, kad grįžau po dešimties.
Kita vertus, miesto situacija finansiniu ir valdymo požiūriu primena 2000 m. pabaigą, kai buvau pirmą kartą išrinktas miesto vadovu. Miesto finansinė situacija, pasikartosiu, šiuo metu yra labai bloga. Skolos išaugusius daugiau kaip puse milijardo litų. Kuo toliau gilinuosi į tuos finansus, tuo labiau matau, kad tai nėra vien tik miesto vadovų valdymo klaidos. Tai yra nacionalinio biudžeto planavimo ypatumai, kurie lėmė tokią situaciją, kokioje esame dabar.
– Pradėjote nuo miesto finansinės situacijos. Kokios ateinančių metų prognozės?
– Prognozės yra sudėtingos. Vyriausybė neįsiklausė į argumentus, kurie buvo pateikti ir bankų kreditorių, ir finansų auditorių, ir savivaldybės specialistų. Patvirtintas nacionalinis biudžetas tik dar labiau didina problemas. Tačiau dėl to juk kentės Vilniaus miesto gyventojai, be to, ir visa šalis dėl to kentės, nes Vilnius kuria didelę BVP dalį.
Mes galime žiūrėti į Vilnių kaip pagrindinį šalies ekonomikos variklį. Jei nekeisime tepalų ir filtrų, nesudarysime galimybės naudoti kokybiškus degalus, variklis vienaip ar kitaip strigs. Mes norėjome, kad laimėtų ir visa šalis, ir Vilnius galėtų savo skolas perkredituoti, išsimokėti per ilgesnį laiką ir palankesnėmis sąlygomis.
– Daugelis už jus balsavusių rinkėjų, matyt, tikėjosi, kad jums tapus meru situacija mieste žaibiškai pagerės. Vis dėlto įtikinti šalies valdžią skirti daugiau dėmesio sostinei nepavyko?
– Mes neturime priekaištų Finansų ministerijai, nes ji buvo pateikusi biudžeto projektą su mūsų siūlymais. Tačiau kitkas buvo daroma su aiškiais politiniais motyvais. Ministro pirmininko tarnyba su patarėjais ir buvusiu meru Raimondu Alekna padarė viską, kad kitais metais vilniečiams būtų tik blogiau.
Pavyzdžiui, mes galėtume padidinti pajamas iš privatizavimo, tačiau negalime, nes patiriame sunkumų įtraukdami objektus į privatizuojamų objektų sąrašą. Yra didžiulis nesusikalbėjimas su Energetikos ministerija, kurios veiką derėtų vertinti kaip visišką nekompetenciją. Daroma viskas, kad būtų blogiau ne politikams, o patiems žmonėms.
Konservatoriai jaučia nuoskaudas ir jiems labai sunku matyti palyginimus, kai miestas buvo valdomas anksčiau ir dabar. Jie taip nori nuslėpti per savo praeitą kadenciją nepadarytus darbus ir tikisi naudos artėjančiuose Seimo rinkimuose. Pabrėšiu, kad man dar neteko matyti tokios valdžios, kuri dėl politinės konkurencijos priimtų sprendimus.
– Viešoji erdvė mirga nuo jūsų ir konservatorių partijos kritiškų pasisakymų vieni prieš kitus.
– Bet kokiu atveju mes susiduriame su politine konkurencija, kurios man anksčiau niekada neteko patirti. Kiek pamenu, politinė konkurencija buvo atskiriama nuo sprendimų, kuriuos reikia priimti dėl žmonių ar valstybės.
Mums nereikalinga jokia kova. Kovos negimdo rezultatų. Žmonės nori matyti tik rezultatus. Geriau bloga taika nei geras karas. Žmonėms kovos nereikia. Žinote, jei Vyriausybė pyksta, kad mes norime padaryti daugiau nei įprasta, tai rodo jos silpnumą ir kompleksus. Jei pyksti, esi neteisus.
Man teko dirbti labai sudėtingomis sąlygomis, kai šalies prezidentas buvo ponas Rolandas Paksas. Jis darė viską, kas miesto taryboje būtų kitokia valdžia. Bet kad taip grubiai būtų viskas daroma ne dėl gyventojų, o politinių interesų, matyti dar neteko.
– Savo „Facebook“ paskyroje kadencijos pradžioje susilaukdavote tik liaupsių, o dabar puslapis mirga nuo pasipiktinusių vilniečių įrašų.
– Aš ir dabar nemanau, kad yra labai daug žmonių, kurie manimi nepatenkinti. Aš suprantu, kad nė vienas vilnietis negali būti patenkintas gavęs tokio dydžio šilumos sąskaitą. Tačiau šiuo atveju ne miesto savivaldybė didina kainas. Net ir labai norint per pusmetį sunku ką nors nuveikti. Koalicija vadovauja šešis mėnesius, o Vyriausybė dirba daugiau kaip trejus metus. Tad klausimas skirtas ne tam, kam reikia. Tai tik bandymas nukreipti dėmesį.
– 2017 m. baigsis šilumos tinklų nuomos sutartis su koncernu „Dalkia“. Ar naudinga miestui būtų šią sutartį pratęsti?
– Sutartis vis tiek būtų ne pratęsiama, o vyktų konkursas. Tik tokiu atveju galime tikėtis geriausio rezultato. Tik toks kelias galėtų būti.
– Vilniečiai renka svarbiausius šių metų sostinės savivaldybės darbus. Daugeliui jų įgyvendinti užteko vien įsakymo ar draudimo. Ar tai susiję su finansų trūkumu?
– Kai nėra pinigų, reikia būti išradingiems. Be pinigų daug nuveikėme didindami miesto populiarumą. Šiandien internete Vilniaus pavadinimo ieško kur kas daugiau žmonių.
Taip pat pasiekėme du pagrindinius tikslus – pagaliau pradėjome kalbėti apie neleistiną automobilių statymą ir, be abejonės, sulaukėme pasaulinio dėmesio miestui.
Šiuolaikinė vadyba labai skiriasi nuo to standartino mąstymo, kuris iki šiol yra taikomas Lietuvoje. Norint išspręsti problemą, reikia mokėti kūrybiškai prie jos prieiti. Visi kiti būdai labai brangūs ir užima labai daug laiko.
Jei automobilių statymo problemą bandytume spręsti vien policijos pajėgomis, tai pareigūnai būtų atitraukti nuo kitų miesto problemų, kitoms sritims būtų skiriama kur kas menkesnės pajėgos. O sukėlus vienokią ar kitokią diskusiją į problemos sprendimą yra įtraukiami ir žmonės.
– Panašią diskusiją sukėlė draudimas elgetauti ir duoti išmaldą. To ir siekėte?
– Lygiai taip pat pabandėme paaiškinti, kad duodamas elgetaujančiam kelis litus grynaisiais jo problemų neišsprendi, o palieki gatvėje ilgam laikui. Žmonėms sunku priimti tokią akivaizdžią tiesą. Šią mūsų idėją skolinasi ir rusai, vengrai, norvegai. Tiesa yra labai paprasta – jei duodi pinigus, tu ne padedi, o pasmerki elgetauti. Jei tie pinigai būtų skirti labdaros organizacijoms, tai elgetos anksčiau ar vėliau būtų priversti į jas kreiptis.Juo labiau kad mes esame pasiruošę tokiems žmonėms padėti. Mes turime visas pajėgas. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip šiais laikais galima spręsti klausimus be kariuomenės ar policijos pajėgų, be didelių finansų. Tereikia įtraukti miestiečius į problemų sprendimą.
– Kurie šių metų darbai jums pačiam atrodo patys svarbiausi?
– Būtų galima paminėti labai daug dalykų, kurie miestui labai svarbūs. Pirmiausia – autobusų ir troleibusų parko sujungimas. Tai norėjo padaryti daugelis miestui vadovavusių politikų, tačiau tik mums tai pavyko padaryti per pusmetį sutariant ir su profsąjungomis, ir su įmonių vadovais.
Šis optimizavimas padės ne tik išspręsti miesto visuomeninio transporto problemas, bet ir įdiegti naujas transporto rūšis – tramvajų ir ilguosius autobusus. Mes jau esame viskam pasiruošę, kad kitais metais galėtume pradėti ieškoti projekto įgyvendintojų ir finansuotojų.
Pavyko pagaliau pajudinti darželius. Labai padaugėjo vietų juose. Paskirstėme srautus ir gavome daug laisvų vietų, nes netrūko pustuščių mokyklų ar darželių.
Galiu paminėti ir savivaldybės administracijos reformą. Ji įvyko labai sklandžiai. Kiek žinau, iki šiol nėra nė vieno teismo proceso dėl kokio nors atleisto žmogaus.
Darbuotojų sumažėjo, tačiau ne tiek daug, kaip buvo manoma. Mes tokio tikslo ir neturėjome, siekėme tik optimizuoti administracijos darbą. Mes orientavomės į konkrečių tikslų įgyvendinimą, o ne koalicijos narių aptarnavimą.
– Prieš rinkimus žadėjote iš miesto įmonių ir savivaldybės administracijos išguiti partinius politikus. Pavyko?
– Žinoma, gali būti partinis žmogus, bet jis turi būti kompetentingas. Reorganizacija šie klausimai daugiau ar mažiau išspręsti. Iš pradžių buvo tam tikrų nesutarimų tarp koalicijos partnerių. Turiu omenyje Viktorą Uspaskichą.
Dabar mes jau galime atkurti darbuotojų kompetenciją, nepriklausomą nuo politinės priklausomybės. Savivaldybės departamentai buvo padalyti į atskiras valstybes, kurioms vadovavo partijos.
– Kadencijos pradžioje sakėte, kad gavusi milijardą litų savivaldybė neturėtų kur jį dėti. Jei milijardą gautumėte dabar?
– Per pastaruosius metus mieste visai nebuvo mąstoma apie projektavimą. Buvo tokia situacija, kad iš tikrųjų Kalėdų Seneliui atnešus milijardą litų į savivaldybę net nebūtų buvę įmanoma jų panaudoti, nes nebuvo parengta projektų.
Dabar mes labai daug dirbame prie projektų, nemaža jų dalis bus parengta naujųjų metų pradžioje. Būsime pasirengę investicijoms į miesto infrastruktūrą.
Prieš kelias savaites baigėme požeminės stovėjimo aikštelės prie Operos ir baleto teatro pastatymo bei aplinkos sutvarkymo projektą. Praėjusią savaitę gavome leidimą pradėti Futbolo akademijos statybas Naujojoje Vilnioje.
Projektavimas per vieną ar dvi dienas neįvyksta, tad yra nemažai pradėtų darbų. Kitais metais matysime daugiau darbų mieste. Tikimės, kad investuotojai, su kuriais jau yra sutarta, pradės darbus.
Yra nemažai darbų, kurie vyksta, tačiau vyksta ne taip gerai, kaip norėtųsi, ne taip sparčiai, kaip tikimės. Tai skirtingi dalykai. Didžioji dalis tokių projektų yra susiję su nacionaline valdžia.
Matas MIKNEVIČIUS
