Neseniai perskaičiau R. Juknevičienės pareiškimą apie tai, kad Lietuva be reikalo atsisakė šauktinių kariuomenės. Nustebau, kad komentatoriai taip priešiškai vertina privalomąją krašto apsaugos tarnybą. Mano nuomone, šauktinių kariuomenė neabejotinai privalo būti.
Tam, kad nesukeltume naujos emigracijos bangos, privalomoji tarnyba turi būti skirta tiems, kurie baigę mokyklą neapsisprendžia dėl savo ateities arba kuriems nepasisekė su baigiamaisiais egzaminais. Tokių abiturientų tikrai yra.
Kol Lietuvoje buvo šauktinių kariuomenė, į ją prioritetiškai imdavo niekur nestudijuojančius jaunuolius. Būdavo ir tokių, kurie apskritai būdavo neraštingi. Paimdavo ir iš asocialios aplinkos. Bet apstu pavyzdžių, kai kariuomenėje net užkietėjusiems asocialams įskiepydavo disiplinos ir baigę tarnybą tokie kariūnai tęsdavo studijas Karo akademijoje.
Po Bolševikų revoliucijos ir pirmojo pasaulinio karo Rusijoje buvo daugybė valkataujančių vaikų, našlaičių, gyvenančių gatvėse. L. Trockis pamatęs minias dar mažų nusikaltėlių, siautėjančių gatvėse beieškant duonos kasnio, suprato, kad jiems užaugus, kils didžiulė politinė ir socialinė grėsmė dėl tokios masės suaugusių nusikaltėlių. Todėl visus valkataujančius našlaičius jis paėmė į Raudonąją armiją. Žinoma, nieko gero turėti nusikaltėlių kariuomenę, bet ši kariuomenė buvo problema tik svetimoms valstybėms, kuriose ji buvo dislokuota. Be to, jie buvo kontroliuojami, nes karinė disciplina padarė savo.
Todėl Lietuvos šauktinių kariumenę matau kaip vieną iš būdų disciplinuoti jaunuolius iš asocialių šeimų, kurie arba nesimoko visai arba po mokyklos baigimo dykaduoniauja nedirbdami ir nesimokydami. Kariuomenė puikiai tam tinka. Galima būtų netgi pamąstyti apie sukarintas jaunimo mokyklas, vietoj tų, kuriose problemingus vaikus moko „tetos“ ir vaitoja, kaip susitvarkyti su sunkaus būdo vaikais. Duokite juos užgrūdintiems kareiviams, kurie sunkiu maršu ir karine disiplina išmuš visus norus būti „kietu pacanu“.
Vat tokia šauktinių kariuomenė man atrodo labai tinkama tiek socialinės sanitarijos tikslais, tiek gynybiniais sumetimais.
Arba galime nieko nedaryti ir vieną dieną gauti tamsioje tarpuvartėje į „snukį“ iš pirmo pasitaikiusio budulio. Asocialių vaikų ir jaunimo tikrai daug ir jų dar daugėja, o „tetos“ speializuotose įstaigose su jais nesusitvarko.
Artūras Vinckevičius
