Prieš tapdamas Seimo pirmininku Arūnas Valinskas parlamentarams prisistatė per 1 minutę ir 10 sekundžių. Tad antrąjį sezoną pradedančiai „Lietuvos žinių“ „Profilio“ rubrikai jo skirtos 20 minučių ir 19 sekundžių - tikra prabanga.
Nesupranta tik politologai
- Kaip vieną prasčiausių savo televizinių projektų esate įvardijęs „Seimo viešbutį“. Parlamento pirmininko projektas, regis, turėtų būti rimtesnis. Kokios tos pirmosios dienos šiame atsakingame ir aukštame poste?
- Visų pirma tai ne projektas. Tai mūsų politinės jėgos rimtas pasiryžimas dirbti. Tad šis sugretinimas nėra visiškai tinkamas. „Seimo viešbutis“ televiziniu požiūriu buvo iš anksto pasmerktas, nes tai buvo laikinas dvisavaitinis projektas. Seimo pirmininko, kaip ir bet kurio parlamentaro, pareigas suvokiu kaip atsakomybę, o ne kaip galimybę puikuotis ar didžiuotis.
- Politologai iki šiol spėlioja, kokios A.Valinsko politinės nuostatos, nes net ir po rinkimų į Seimo pirmininkus jos iš esmės nepaaiškėjo. Jie tebesvarsto, kokia bus Jūsų strategija politikoje. Tad gal galėtumėte paaiškinti, kas nutiko Jums ir Jūsų kolegoms, kad nutarėte eiti į politiką?
- Ne mums nutiko. Per tiek daug metų kažkas nutiko Lietuvoje. Nutiko kažkas tokio, su kuo normalūs žmonės, jų dauguma nenorėjo taikstytis. Tai logiška - jei tau nepatinka valstybė, kurioje gyveni, tu iš jos arba emigruoji, arba imiesi teisėtų veiksmų ir mėgini keisti padėtį.
Paprasti žmonės tai supranta. Tačiau to niekaip nesuvokia vadinamieji politologai ar apžvalgininkai. Jie nesupranta, kodėl jų kurtos sąmokslų teorijos netapo kūnu. Todėl, kad tos teorijos reikalingos jiems patiems, kad turėtų apie ką rašyti ir vėliau patys save komentuotų. Jie ir dabar nelabai supranta, kad realybė pasikeitė. Ir bando ją įsprausti į savo suvokimo rėmus. Noriu pasakyti: mieli kolegos, pamėginkite praplėsti savo akiratį.
- Galbūt toms sąmokslo teorijoms tiesiog neatėjo laikas, dar kiek per anksti, nes įvairios galimos permainos planuojamos kitų metų vasarą?
- Ir vėl jūs apie tą patį. Dar vieną teoriją kuriate... Nebūkite naivus. Geriausia tai, kad pats iš savo klausimo pasijuokėte. Visiems tik to ir linkiu. Niekas neišlindo, neišlenda ir neišlįs. Nėra kam išlįsti.
- Jūsų partijos kolegė Donalda Meiželytė viename interviu prasitarė: „Manėme, kad į Seimą pateks daugiau mūsų pritrauktų įvairių profesijų specialistų, mokslininkų, o įvyko taip, kaip įvyko. Dėl to kalta ir žiniasklaida, nes žmonės iš mūsų sąrašo rinkosi tuos, kuriuos dažniau mato televizijos ekranuose ar žurnalų puslapiuose.“ Ar sutinkate, kad Tautos prisikėlimo partijai rinkimai baigėsi ne visai taip, kaip buvo planuota?
- Viskas nutiko net kur kas geriau. Sakėme, kad mūsų pirmajame dešimtuke - žmonės profesionalai. Tai, kad jame įvyko tam tikrų rokiruočių, visiškai nieko nereiškia, nes mūsų frakcijoje yra 17 narių. Turime puikių teisininkų, ekonomistų. Tai, kad frakcijoje esama ir žmonių, kurie geriau pažįstami, rodo tik viena - tokia buvo rinkėjų valia. Jie norėjo matyti labiau atsinaujinusį Seimą. Taip ir padarė. Labai gerai, kad Seime atsirado normalus jaunatviškas požiūris, galimybė kalbėtis paprasta lietuvių kalba su kitais Seimo nariais.
Netikros nuodėmės
- Po pirmojo Seimo posėdžio sulaukėte daug kritikos dėl tikros ar tariamos arogancijos. Per pirmąjį balsavimą gavote „antausį“. Ar tai tebuvo nesusipratimas, ar iš tiesų turite puikybės nuodėmę?
- Ne tik arogancijos, bet ir visomis kitomis pasaulio nuodėmėmis galima apkaltinti žmogų, kuris simbolizuoja tam tikras ryškias permainas. Kaltina tie žmonės, kurie tokių permainų nenori, nes aštuonerius metus joms kliudė. Todėl kartais savikritišką, kritišką, reiklų vieno žmogaus požiūrį galima pavadinti arogancija, neišmanymu. Tačiau pirmiausia buvau reiklus sau, taip bus ateityje. Būsiu reiklus ir kitiems Seimo nariams. Jei kam nors pasakau pastabą, tai nėra noras pažeminti ar užgauti. Priešingai, siekiu, kad darbas vyktų kuo sklandžiau, kad situacija gerėtų. Tačiau jei žmogus yra įžeidus, jis kiekvieną pastabą gali priimti kaip asmeninį įžeidimą. Tad šiuo atveju prieš kaltinant kitus pasipūtimu ar arogancija reikėtų pasižiūrėti, ar nestovime prieš veidrodį.
- Dėl trumpumo išgarsėjusi Jūsų prisistatymo kalba tikriausiai taip pat buvo neteisingai suprasta, nes parlamentarai norėjo išgirsti, kaip ketinate keisti Seimo darbą, gerinti jo įvaizdį ir pan.? Gal galėtumėte tai pasakyti dabar?
- Tie, kurie norėjo tai išgirsti, iškart suprato, apie ką kalbama. Ką simbolizuoja trumpa kalba, kai nepilstoma iš tuščio į kiaurą? Simbolizuoja tai, ką matau: Seime daugiausia kalbama ne tada, kai turima ką pasakyti, o kai norima pasirodyti. Jeigu būtų kalbama iš esmės, trumpai, o nebūtinai tiek, kiek leidžia reglamentas, tai Seimui keliamus tikslus pasiektume ne per kadenciją, o per vienus metus. Savo pavyzdžiu raginsime kolegas nugalėti savyje norėjimo kalbėti drakoną. Kalbėkime tik tada, kai turime ką pasakyti. Kalbėkime iš esmės. Tai būtų nemaža Seimo ir kiekvieno atskiro jo nario pergalė einant konstruktyvaus darbo keliu. Būtent tai ir pakeltų Seimo prestižą. Labai paprasta ir aišku.
- Ne konstruktyvumu, o elementariu kerštu kvepėjo balsavimas prieš vieną labiausiai patyrusių kandidatų į Seimo pirmininko pavaduotojus Česlovą Juršėną. Ar nesutiktumėte, kad valdančioji koalicija galėjo šiuo atveju elgtis brandžiau?
- Atsakydamas į šį klausimą kaip Seimo pirmininkas būčiau neetiškas Č.Juršėno atžvilgiu. Todėl susilaikysiu nuo spekuliacijų. Galiu pasakyti tik savo asmeninę nuomonę. Č.Juršėnas - vienas profesionaliausių politikų Lietuvoje, labai patyręs, garbingas žmogus. Bet kuriuo atveju sudarysime jam sąlygas panaudoti savo patirtį. Tapo ar netapo Č.Juršėnas pavaduotoju, nesvarbu, nes tai jau istorija. Be to, tai dar nereiškia, kad jis juo netaps. Palaukite, neskubėkite.
- Dar nesibaigus rinkimams buvo pranešta, kad „pirmąją šou savaitę A.Valinskas triuškina Lietuvos žiniasklaidos grandus „sausu“ rezultatu 5:0“. Turėti galvoje keli Jūsų gana rimti apsižodžiavimai televizijos ir radijo laidose su jų vedėjais. Ir vėl sakysite, kad tai ne arogancija, o kažkokie nesusipratimai?
- Grįžkime prie to, ką sakiau anksčiau. Neskaičiavau tų rezultatų, nes tai juokinga. Kai žurnalistai komentuoja vieną ar kitą mano teiginį, tegul prieš klausdami atsistoja prieš veidrodį. Manau, kaip klausia, taip ir atsiliepia. Labai mažai daliai žiniasklaidos atstovų galėčiau pasakyti, kad jie yra žurnalistai, bet nevardysiu konkrečiai. Deja, žiniasklaida tapusi ne ketvirtąja, o pirmąja valdžia. Kodėl? Todėl, kad nemažai politikoje esančių ir Seime dirbančių žmonių savo darbo vietą paverčia scena arba televizijos studija, kurioje reiškiasi ir filmuojasi. Ir jiems tai yra esmė. Bet ne man. Kaip profesionalas matau, kurie dirba Seimo nariais, o kurie vaidina Seimo narius. Man, kaip Seimo pirmininkui, kuris atsakingas už parlamentinio darbo organizavimą, tokie dalykai kartais kelia juoką, kartais - nuostabą. Noriu parodyti žmonėms, kurie kartais vengia bendrauti su žiniasklaida, kad jos nereikia bijoti, su ja reikia kalbėtis jos pačios kalba. Kaip ir su žmonėmis reikia kalbėti jų kalba, o ne prikaišioti tarptautinių žodžių.
Tad kolegos, sekdami mano pavyzdžiu, galėtų įsipareigoti daugiau dirbti žmonėms, o ne žiniasklaidai.
- Užsimenate apie vaidinančius darbą Seimo narius. Galėtumėte, neminėdamas pavardžių, nurodyti rimtųjų ir imitatorių santykį?
- Manau, kad ketvirtadalis yra tų vadinamųjų politikos šoumenų...
- Čia nekalbate apie TPP frakciją?
- Ne, ne, čia kalbu apie tuos, kurie vaidina rimtus politikus. Manau, mažiausiai ketvirtadalis vaidina Seimo narius. O paskui žiūrėsime... Tiesiog taip yra, ką padarysi.
- Kaip galima bendrauti Jūsų vadovaujamos partijos nariams, jei sklinda kalbos, kad politikos temomis A.Valinskas jiems uždraudęs kalbėtis, kad neprišnekėtų ko nereikia?
- Tai visiška nesąmonė. A.Valinskas nieko nedraudžia - neiškraipykite to, ką pasakiau viešai, nenorėdamas, kad būtų spekuliuojama. Po pirmojo rinkimų turo sėdint rinkimų štabe tiems patiems žurnalistams, išrinktiems mūsų vienmandatininkams pasakiau sveikinimo kalbą. Ir visiems girdint patariau kol kas susilaikyti nuo komentarų, nes reikalinga tam tikra laiko distancija, kad suvoktum, jog tavo visuomeninis statusas pasikeitė.
Taigi jūs patys rašote komentarus, patys juos ir komentuojate. Man tai juokinga. Ir aš puikiai žinau, kaip gimsta gandai. Šiuo atveju buvo tik patarimas labai atsakingai pažiūrėti į pasikeitusią situaciją. Nes iš karto po rinkimų jie dar nesuvokė, kad yra nebe šoumenai, o Seimo nariai. O žurnalistai pradėjo aiškinti, kad A.Valinskas kažką draudžia. Jeigu toks yra suvokimas, tai man sunku dar ką nors komentuoti.
Mokytojų plejada
- Ne vieną politinių procesų stebėtoją tikriausiai nustebinote dažnai remdamasis dešimčia Dievo įsakymų. Yra viešai skelbti ir „Vienuolika A.Valinsko įsakymų“. Kurie Jums yra svarbesni?
- Tai buvo seniai. Bet, be jokios abejonės, pirmieji dešimt yra pagrindas, ant kurio išaugo vienuolika kitų. Ir jie nesikerta. Tą naktį, kai buvo renkamas Seimo pirmininkas, apie dešimt Dievo įsakymų labai gerai pasakė Emanuelis Zingeris: „Nereikia mintinai jų žinoti. Reikia jų laikytis.“ Paprasta ir aišku.
- Menkai žinome, kas suformavo naujojo Seimo pirmininko politologinius pagrindus - Aristotelis, Platonas? Vienoje laidoje savo Mokytoju įvardijote Egidijų Kūrį?
- Taip, jis - mano dėstytojas ir Mokytojas tikrąja to žodžio prasme. O tas, kuris gali įvardyti tik vieną mokytoją, yra prastas mokinys, nes neieškojo kitų. Be jokios abejonės, pradėčiau nuo Sokrato, Platono, to paties Niccolo Machiavelli, Georgo Hegelio. Tai mąstytojai, kuriuos studijuodamas susidariau savo pasaulėžiūrą. Yra daugybė žmonių, kurie nėra man stabai, bet autoritetai. Ir tikrai juos privalu studijuoti, žinoti. Tačiau pasaulėžiūros dalykus lemia ne tiek konkrečių veikalų skaitymas, kiek noras, troškimas tobulėti visada. Nereikia manyti, jog perskaitęs konkretų veikalą jau gali pasidėti pliusą, kad tapai protingesnis ir viską žinantis. Aš žinau tik tiek, kad nieko nežinau.
- Ar jau pradėjote įsigyventi į užkulisinius politinius žaidimus, kai, pavyzdžiui, sujuda ir prezidentūra esą siūlydama kandidatus į ministrus?
- Taip, iš karto įsigyvename, t. y. nedalyvaujame tokiuose žaidimuose ir jų nekomentuojame. Tikiuosi, kad tai paveiks ir mūsų partnerių politinę laikyseną. Ir komentarai žiniasklaidai tokiais atvejais nepriartina konstruktyvumo. Jie veda griovimo link. Manome, kad neetiška aptarinėti kandidatus į ministrus ne su galimu premjeru, prezidentu, o su žiniasklaida. Kad prikuriama įvairiausių versijų, jau ne politikų, o žurnalistų problemos.
- Ne paslaptis, kad turite neblogą humoro jausmą. Kaip šiuo aspektu vertinate kolegas Seimo narius?
- Labai subtilų humoro jausmą turi Jurgis Razma. Jis geba mąstyti paradoksais. Andrius Kubilius, Č.Juršėnas, galėčiau vardyti daugiau. Iš tiesų gebėjimas turėti humoro jausmą, mąstyti savikritiškai ir saviironiškai yra pirmas blaivaus mąstymo požymis. Būtų gerai, jeigu tokių žmonių būtų kuo daugiau.
- Visi spėlioja, ar Seimo pirmininko postas tėra tramplinas į prezidento?
- Kol kas galvoju ne apie savo įvaizdį ar trampliną, o apie pareigas, kurias turiu atlikti dabar ir kuo geriau. Tai yra įpareigojimas, o ne tramplinas.
ĮKIRTIMAS:
11 A.Valinsko įsakymų:
1. Skaityk knygas. Ne vien tas, kurios tau įdomios, bet ir tas, su kuriomis pasaulis įdomus. Ne vien tas, kurios tinka pasauliui, kurį turi susikūręs, bet ir tas, kurios jį plečia.
Ne kiekvieną knygą reikia skaityti - turiu omenyje detektyvus ir meilės romanus. Klasikiniai, žinoma, geri, bet šiuolaikinių skaityti nebūtina.
2. Visada rėžk tiesą į akis. Tai geriausias būdas atsikratyti ne tik priešų, bet ir draugų. Reikia į tai pažiūrėti ir ironiškai - visi turi savo tiesą. Ar kartais reikia tiesą nutylėti, kad neįžeistum? Žinoma, kartais geriau nutylėti, kad neprarastum draugų, bet jei nori likti savimi, pergalėti save, reikia sakyti tiesą.
3. Neprisiekinėk amžinos meilės. Taip iš karto apgaudinėji du žmones - tą, kuriam prisieki, ir save. Taip iš tiesų yra - tuo momentu, kai atrodo, kad amžina meilė yra, visi stengiasi ją prisiekti. O paskui paaiškėja, kad jos net nebuvo. Aišku, niekas nedraudžia amžina meile tikėti: ji kaip Dievas - nežinai, yra ar ne. Tačiau ją prisiekti naivoka. Meilės neįrodysi.
4. Nebijok rizikuoti - gyvenimas per trumpas, kad jį nugyventum be azarto. Ar yra ribos, kurių rizikuojant negalima peržengti? Žinoma, jos yra, bet jas kiekvienas pasirenka pats. Rizika - kiekvieno asmeninis reikalas. Čia kalbu ne apie pinigus, o apie gyvenimą apskritai. Vieni rizikuoja, o kiti tenkinasi tuo, ką turi. Kai kuriems kiekviena naujovė yra rizika. Reikia turėti ne azarto lažintis, o azarto gyventi gyvenimą su visais jo džiaugsmais ir praradimais. Kad gyvenimas nebūtų panašus į kefyrą: viskas minkšta, patogu, neįdomu. Kokia buvo mano didžiausia rizika? Oi, daug jų buvo... Didžiausia - kai gimiau.
5. Nesinervink dėl smulkmenų. Yra labai daug sureikšmintų dalykų, kurie iš tiesų - tik gyvenimo smulkmenos, nevertos dėmesio, pastangų ir ašarų. Kalbant šiuolaikinio jaunimo kalba, reikia „nesiparinti“. Yra du kraštutinumai: kai visada dėl visko „pariniesi“ ir kai esi visiškai „užkalęs“. Abu yra blogi.
6. Nekurk stabų, bet turėk autoritetų. Čia skirta jaunimui, kuris garbina žvaigždes. Galima gerbti žmogų kaip autoritetą, bet nė vienas nėra vertas būti garbinamas kaip stabas. Gerbti ir garbinti - labai skirtingi dalykai.
7. Nors vienoje srityje būk geriausias. Tegul tai bus dailusis skaitymas, kojinių mezgimas ar dar kas nors - būk geriausias klasėje, kieme, mieste, bet kur. Jei neišeina būti geriausiam, būk blogiausias. Tai beveik tas pats.
8. Nesielk taip, kad reikėtų gailėtis. Bet jei jau pasielgei, tai nesigailėk, nepadės. Taip jau yra. Reikia arba nedaryti to, dėl ko paskui gailėsies, arba mokytis iš savo klaidų. Tai vertinu kaip pamokas, klaidų analizavimą. Jei ką padarau, to paskui nesigailiu.
9. Problemas reikia spręsti, o ne dėl jų verkti. Čia panašiai kaip 8 įsakymas - reikia veikti. Kaip geriausia spręsti problemas? Kiekvienas jas sprendžia pagal save, savo charakterį. O lengviausia - jų neprisidirbti. Tada ir spręsti labai nesunku.
10. Gerbk ir mylėk kitus savyje, o ne save tarp kitų. Tai yra perfrazuotas vienas labai žinomas posakis, kad reikia mylėti ne save teatre, o teatrą savyje. Tai - viena svarbiausių taisyklių, viskas gyvenime taip ir yra. Jei mylėsi kitus žmones taip, kaip norėtum, kad mylėtų tave, gyventi bus kur kas geriau.
11. Į nieką gyvenime nežiūrėk per daug rimtai (į šitas vienuolika nesąmonių taip pat). Ar manau, kad šie įsakymai - nesąmonės? Ne, bet kiekvienas žmogus į šiuos patarimus privalėtų reaguoti gana ironiškai, nes nėra nė vieno, kuris žinotų meilės ar laimės receptus.
________________________________________
A.Valinskas:
Gimė 1966 m. lapkričio 28 d. Lazdijuose.
1984 m. aukso medaliu baigė Vilniaus 12-ąją vidurinę mokyklą.
2002 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir įgijo teisės mokslų magistro laipsnį.
TV prodiuseris ir režisierius, laidų ir renginių vedėjas.
1999 m. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį už „pokštą“ apie gresiantį pavojų per Žilvino Žvagulio ir Irenos Starošaitės vestuves.
Seimo pirmininkas (nuo 2008 11 17)
Vedęs. Žmona Inga - dainininkė, filmų garsintoja, Seimo narė. Augina du sūnus - Arūną (18 m.) ir Šarūną (13 m.).
METINĖS GYVENTOJO (ŠEIMOS) TURTO DEKLARACIJOS PAGRINDINIŲ
DUOMENŲ IŠRAŠAS
I. Privalomas registruoti turtas: 2 955 903, 00 Lt
II. Vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai: 60 000, 00 Lt
III. Piniginės lėšos: 37 670, 00 Lt
IV. Suteiktos paskolos: 0, 00 Lt
V. Gautos paskolos: 1 160 797, 00 Lt
Rimantas Varnauskas
