Žemiau skurdo rizikos ribos gyvena apie 610 000 šalies gyventojų, jie sudaro apie 21 proc. visų lietuvių – skelbia tyrimų duomenys. „Tiesa bado akis – atskirtis tarp turtingų ir skurstančių gyventojų vis didėja“, - „Laisvosios bangos“ radijui kalbėjo Baltijos labdaros fondo vadovas Arūnas Svitojus.
„Valstybiniu lygiu mes nedirbame taip, kad padėtume žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Atgavus nepriklausomybę, nebuvo skiriama pakankamai dėmesio ir teikiama informacijos ar mokymo visiems žmonėms. Dingo gebėjimas suvokti, kaip reikia dirbti, būti versliam, todėl didelė dalis žmonių „skęsta“ skurdo liūne ir niekas jiems nepaduoda rankos“, – apie skurdo didėjimo ištakas pasakojo A. Svitojus.
Nedirbti yra naudinga
„Pasaulyje įprasta, kad piliečiai paprastai padeda vieni kitiems, bet šios savybės mūsų šalyje nėra taip išsivysčiusios. Žmonės nesijaučia atsakingi vieni už kitus. Tie, kurie skursta, nejaučia paramos, tad jiems tik belieka gauti išmokas. Tokie procesai lemia ir ateities problemas – tokios blogos elgsenos „tradicijos“ perduodamos ir kitoms kartoms“, – sakė Baltijos labdaros fondo vadovas.
Didelė problema, pasak pašnekovo, yra ta, kad žmogus gaudamas paramą, yra atstumiamas nuo darbų. „Jei gauni išmoką, kad nedirbtum, pavyzdžiui, laukų, tai tu ir nedirbi ir dar bari vaikus, kurie to imasi, nes priešingu atveju jie negaus paramos. Susiformavo sistema, kad jei nedirbi, tai viskas gerai“, – tikino laidos svečias.
Trūksta valstybės atsakomybės
„Lietuvoje yra labai didelė atskirtis kai kuriuose rajonuose, o skirtumas tarp miesto ir kaimo vis didėja. Mieste dar gali rasti daugiau darbo, o kaime, jei nesiverti žemės ūkiu, veiklos surasti beveik neįmanoma“, – konstatuoja A.Svitojus. Pasak jo, ir kaimiškose vietovėse gali būti daug galimybių verslui, bet žmones reikia mokyti apie tai mąstyti ir tuo užsiimti.
Kaip viena esminių problemų lemiančių žmonių neigiamą požiūrį į verslumą A.Svitojus įvardijo pastovumo nebuvimą ir valdžių kaitą, kartu ir besikeičiančius prioritetus: „Žmonės pasimetę. Jiems reikia žinoti, kur gauti informacijos, kaip ta informacija pasinaudoti. Kitose šalyse suteikiama finansinė pagalba vykdyti projektams yra valstybės rizikos prisiėmimas už žmogų, kuris imasi verslo. Tad kuo daugiau tokį verslą remsime, tuo daugiau atsiras žmonių, norinčių verslauti, konkuruoti. Tokiu atveju mažės ir skurdas, augs vidutinė klasė“.
Įsisavinamos lėšos tuščiuose miesteliuose
Anot pašnekovo, skurdo mažinimas – tai sisteminis proceas: „Čia kartu turi veikti ir vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Reikia mąstyti valstybiškai, kad pinigai nebūtų išleidžiami veltui. Yra pavyzdžių kai išleidžiami milijonai, o darbo vietų nesukuriama. Nors galima tai padaryti. Ir sumažinti nedarbą net 10 proc. Dabar Lietuvoje norima parodyti, kaip gražiai už ES ir šalies biudžeto lėšas sutvarkytas miestelis, bet kas iš to, jei ten nebus žmonių, nes nėra darbo. Tačiau tam pakeisti reikia didelio susitelkimo. Priešingu atveju investuojami milijonai neduos naudos, o tik dar labiau didins atskirtį“, – radijo stočiai „Laisvoji banga“ sakė A. Svitojus.
