Pertvarkant bankus neturi būti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, mano Algirdas Šemeta, Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už finansinį programavimą, biudžetą ir kovą su sukčiavimu.
Reikalingas bendras mechanizmas
Antradienį, duodamas interviu Žinių radijui, komisaras sakė, kad Europos bankų sąjunga leistų efektyviau vykdyti ir bankų priežiūrą, ir pertvarką, kai tokia būna reikalinga.
„Jau pats pavadinimas sako, kad Europa siekia bendro bankų valdymo mechanizmo ir bendro bankų pertvarkos mechanizmo. <…> Paprastai, kai bankai susiduria su problemomis,o krizės laikotarpiu tai nutinka gana dažnai, bankų pertvarkymas vyksta mokesčių mokėtojų pinigais, nukenčia šalių biudžetai, daugelio žmonių finansinė padėtis. Tai atsiliepia bankų sektoriui ir susidaro tam tikras užburtas ratas“, – pastebėjo jis.
Anot A. Šemetos, bankų sąjunga reikalingų tam, kad būtų nutraukta „bambagyslė“, kai bankams gelbėti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. „Tam yra siūlomas bendras bankų priežiūros mechanizmas. Dėl to jau susitarta. Komisija visiškai neseniai pateikė siūlymą dėl bankų pertvarkos mechanizmo. Abu mechanizmai būtų privalomi euro zonos šalims. Valstybės, kurios nepriklauso euro zonoje – turėtų pasirinkti“, – aiškino komisaras.
Bankų pertvarkos naujo mechanizmo esmė būtų ta, kad jis vyktų bankų akcininkų ir kreditorių lėšomis ir kartu apsaugotų indėlininkų interesus. Taip pat būtų sukurtas bendras bankų pertvarkos fondas, kuris per dešimt metų išaugtų iki 55 milijardų eurų. Į fondą bankai privalomai turėtų mokėti įmokas, o šios lėšos būtų panaudotos, jei akcininkų ir kreditorių pinigų nepakaktų pertvarkos veiksmams.
Nurodydamas, kad Lietuvai tai irgi būtų naudinga, A. Šemeta priminė „Snoro“ ir Ūkio banko likimus.
Euras reikalingas?
Eurokomisaras nurodė, kad Lietuvoje esą per daug spekuliuojama ir gąsdinama dėl numatomo euro įvedimo (premjeras Algirdas Butkevičius siūlo jį įvesti 2015 metais). A. Šemetos nuomone, pernelyg daug dairomasi į kitas šalis ir pamirštama, kad Lietuva jau yra susiejusi savo valiutą su euru, o žmonės esą patiria nuostolių keisdami valiutą, atlikdami tarptautinius bankinius pavedimus ir pan.
Pridurdamas, kad Lietuvoje euras de facto funkcionuoja lito pavidalu, A. Šemeta sakė, jog negauname tos naudos, kurią galėtume gauti turėdami eurą visateisiškai. Kaip vieną iš pavyzdžių jis paminėjo faktą, kad Lietuvos bankai negali skolintis iš Europos centrinio banko. Esą šaliai, priklausančiai euro zonai, ekonominės krizės atveju negrėstų valiutos devalvacija ir žmonių santaupų nuvertėjimas.
Europos prokuratūra reikalinga?
Komentuodamas siūlymą steigti bendrą Europos prokuratūrą, A. Šemeta sakė:
„Visų pirma, sukūrus Europos prokuratūrą, būtų sukurta bendra ES erdvė nusikaltimams, susijusiems su ES lėšų panaudojimu, nagrinėti. Šiuo metu turime bendrą ES biudžetą, bet nėra institucijos, kuri galėtų ginti šį biudžetą baudžiamosios teisės priemonėmis. Egzistuojanti institucija – Kovos su sukčiavimu tarnyba – gali taikyti administracines priemones.“
Europos prokuratūra, kuri tirtų tokius nusikaltimus nuo pradžios iki pabaigos, turėtų būti įkurta vadinamuoju decentralizuotu principu, paskiriant vieną prokurorą ir keturis jo pavaduotojus. O kiekvienoje šalyje veiktų vadinamieji „deleguotieji Europos prokurorai“, kurie tirtų ES lėšų panaudojimą bylose pagal nacionalinę teisę, bet prižiūrimi Europos prokurorų.
Tai, pasak A. Šemetos, padidintų ikiteisminių tyrimų efektyvumą, nes šiuo metu tik 1 iš 5 bylų, kurias Europos kovos su sukčiavimu tarnyba perduoda teisėsaugai, pasiekia teismą. Be to, bylos rezultatai būtų pripažįstami visoje ES, neatliekant pakartotinių tyrimų ir analizių.
Pradžia gera
Lietuva, pasak A. Šemetos, sklandžiai perėmė pirmininkavimo ES Tarybai vairą, tačiau apie rezultatus kalbėti dar anksti.
„Gera pradžia – pusė darbo. Aš manau, kad Lietuvos pradžia tikrai yra gera. Be abejo, dar tik pirmosios savaitės, daugiausia skirtos Lietuvos prisistatymui tiek čia, tiek Briuselyje, bet ir tie prisistatymai pavyko puikiai“, – sakė A. Šemeta.
A. Šemeta atviravo, kad jo kolegos, EK nariai, Lietuvos pirmininkavimo pradžios renginiams negailėjo pagyrų, be to, visi akcentavo aukštą organizuotumo lygį.
„Lietuvai pavyko gana greitai susitarti dėl šalių narių pozicijos svarstant 2014 metų ES biudžetą. Toliau šiuo klausimu lauks derybos su Europos Parlamentu“, – pirmuosius šalies darbus vardijo EK narys.
Komisaro teigimu, galutinai Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai bus galima įvertinti gruodžio mėnesį, o iki tol jos laukia dar gausybė sprendimų ir darbų.
Lietuva pirmininkauti ES Tarybai pradėjo 2013 metų liepos 1 d.