Visi piliečiai, nukentėję nuo neteisėtų valstybės tarnautojų bei pareigūnų veiksmų, galės sulaukti paramos, kompetentingos nemokamos teisinės pagalbos ir tvirto užnugario. Sostinėje duris atveria Nacionalinis žmogaus teisių gynimo centras (NŽMTGC).
Pasak NŽMTGC iniciatoriaus profesoriaus Aloyzo Sakalo, jam dar dirbant europarlamentaru dažnai kreipdavosi žmonės, kurie skųsdavosi, jog pareigūnai pažeidžia įstatymus. Todėl ir kilo idėja įsteigti centrą, kuris prižiūrėtų, ar iš tiesų pareigūnai pažeidžia įstatymus, bei ką reikėtų daryti, jeigu tokie pažeidimai būtų nustatyti. Teismas šiuo atveju būtų tik kraštutinė priemonė.
Profesoriaus teigimu, pagrindiniai NŽMTGC tikslai bus ginti piliečių teises į socialines garantijas, teikti neatlygintiną teisinę ar kitokią pagalbą nukentėjusiems nuo neteisėtų valstybės tarnautojų ar pareigūnų veiksmų, remti ir vykdyti teisinio švietimo, socialines ir kitas programas, turinčias įtakos žmogaus teisių ir socialinių garantijų saugumui, formuoti pilietines iniciatyvas sprendžiant žmogaus teisių apsaugos gerinimo klausimus. Pilietinė, nepolitinė organizacija stengsis informuoti atitinkamas institucijas ir per viešumą visuomenę apie valstybės tarnautojų netinkamą veiklą. Visuomeninę organizaciją papildys tokie garsūs konsultantai teisininkai Kęstutis Lipeika, Vytautas Nekrošius, Gediminas Bulotas, Ramutis Jancevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Vytautas Bakas, verslo atstovai - Danas Arlauskas, Mykolas Aleliūnas, Jonas Karčiauskas ir kiti.
"Procedūra būtų tokia: į mus nemokamai kreipiasi eilinis pilietis, išsako savo problemą. Pažiūrime, ar jo problemą pareigūnas sprendė vadovaudamasis įstatymais, ar sprendimą priėmė nesuderinamą su įstatymais. Jeigu tai būtų pastarasis atvejis, kreipsimės į patį pareigūną pasiūlydami jam pačiam pakeisti savo sprendimą. Jeigu tai nepadėtų, kreiptumės į jo viršininką. Galiausiai, jei ir tai nepadėtų, yra kelias kreiptis į administracinį teismą", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Sakalas.
Kita vertus, jis pabrėžė, kad jeigu būtų nustatyta, jog pareigūnas elgėsi griežtai pagal įstatymus, būtų žiūrima, ar neydingas įstatymas. Kartu su ekspertais parengta įstatymo pataisa būtų siūloma Seimui. Organizacijos iniciatoriai neabejoja, kad jie gali turėti svarios įtakos parlamento sprendimams.
"Nekritikuosime valdžios sprendimų, tik žiūrėsime, kad tie sprendimai nepažeistų žmogaus teisių", - teigė A. Sakalas.
Per pastaruosius metus, anot NŽMTGC vadovės Onos Kuprienės, gauta daugiau kaip pusė tūkstančio piliečių skundų, nepatenkintų pareigūnų veikla. Centro direktorės teigimu, viešumas - geriausia priemonė kovojant su tokiais pažeidėjais.
"Labai efektyvi priemonė, kai jau yra rezultatai paskelbti, koks pareigūnas ar jų grupė padarė tą nusižengimą. Šiuo metu tai vengiama daryti. Kodėl šito nedaryti, jeigu nusižengė pareigūnas, jeigu jo kaltė įrodyta? Tegu pareigūnai galvoja. Juk valstybės tarnybos įstatyme tai pasakyta. Mes nekovosime su teismais, mūsų tikslas - kovoti su valstybinėmis institucijomis, kad žmogus, tikintis valstybe, turėtų teisingą pareigūnų sprendimą", - sakė ji.
Teisininkas K. Lipeika taip pat teigė, jog šiandien žmogui sunku orientuotis klaidžioje teismų sistemoje, dažnai susiduriama su teisinės pagalbos stoka rajonuose, nes didžioji dalis jos yra Vilniuje. Naujasis centras bus teisinės užuovėjos sala, kuri organizuos išvykas ir į periferijas.
Teisininkas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas išreiškė viltį, kad organizacija skatins pačius pareigūnus netoleruoti žmogaus teisių pažeidimų. V. Bakas teigė neabejojantis nepolitine NŽMTGC ateitimi bei projekto filantropinėmis paskatomis.
"Neabejoju, kad demokratija Lietuvoje tokia, kokia suprantama, įsigalios tada, kai valdžia pradės girdėti, ką sako visuomenė. Girdėti, analizuoti, priimti sprendimus, atsižvelgdama į visuomenės nuomonę, arba bent paaiškinti visuomenei, kodėl jie negali priimti tokių sprendimų. Ir mes sieksime tikslo, kad valdžia girdėtų visuomenės nuomonę", - apibendrino A. Sakalas.
Pirmųjų klientų NŽTGC lauks nuo kitos savaitės.
