Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu yra dažnas tiek politinių, tiek kultūrinių diskusijų objektas. Sutarimo stoką dėl švietimo ir kalbos vartojimo klausimų dar labiau paaštrina naujas istorinių įvykių interpretavimas bei bandymai bet kokia kaina pabrėžti savo tautinio identiteto svarbą ir unikalumą.
Alantoje vykusiame jau 19-ame Santaros-Šviesos suvažiavime dalyvavo svečias iš Lenkijos Krzysztofas Czyžewskis, teatro režisierius, aktyvus visuomenininkas. Suvažiavime nemažai dėmesio buvo skirta Lietuvos santykiams su kaimyninėmis Rusija ir Lenkija, tad svečias taip pat skaitė pranešimą apie lietuvių ir lenkų santykius, kuriame akcentavo, kad pastangas susitarti turi rodyti abi pusės.
Renginyje dalyvavo ir Lenkijos PEN centro prezidentas Adamas Pomorskis, kuris sakė: „Noriu pasakyti, kad mano ir mano kolegų mintys yra aiškios ir nuspėjamos. Mušimąsi į krūtines pažįstame ne vieną dešimtmetį, bet kalbant apie santykių blogėjimo dinamiką, galima nurodyti momentą, kada tai prasidėjo – tai buvo lenkų sirgalių atvykimas į Kauną ir miesto nusiaubimas.“
A. Pomorskis teigė, kad bendradarbiavimas tarp šalių būtinas: „Kai išgirdome apie tai, kas atsitiko Kaune, supratome, kad čia temperatūra pasiekė tokį lygį, kad būtina imtis veiksmų. Reikia pasakyti, kad geros valios žmonių ir vienoje ir kitoje šalyje netrūksta, todėl bendradarbiavimą galima vystyti keliuose lygmenyse.“
Kalbėtojas pabrėžė, kad abipusis darbas turį vykti įvairiuose lygmenyse. „Nenorime daugiau žiūrėti filmukų internete apie lenką neandartalietį, einantį į mūšį Kaune, nenorime, kad neofašistinis įvaizdis ir tokia atmosfera būtų siejama su mūsų šalies piliečiais“, - sakė A. Pomorskis.
Svečio teigimu, prieita riba, kai susikalbėjime trūksta bendrumo. „Turime atsisakyti baimės ir nepasitikėjimo diskurso. Jei sėdame prie stalo kalbėtis, tai turime parodyti pasitikėjimą, kad žmogus, kuris ateina su manim kalbėti, nėra linkintis man blogo, istorinė politika negali pakeisti dialogo. Negali būti taip, kad jei ne baimė, tai gedulas dominuoja mūsų mąstyme apie pasaulį. Iki karo Lenkija buvo daugiatautė valstybė ir monoetnine valstybe ji tapo tik po karo.“
A. Pomorskis apie dabartinius tautų santykius kalbėjo: „Mes daugiau nei dvidešimt metų vis svarstome tapatybės klausimą ir bandome gilintis į savo savitumus, bet dabar tarp mūsų išaugo siena. Ir kalbamės barškindami į tą sieną iš vienos ir kitos pusės vietoje to, kad susitiktumėme ir pasikalbėtumėme.“
Svečias pabrėžė, kad po viešu laišku Lietuvos intelektualams pasirašė daug įvairioms organizacijoms ir nuomonėms atstovaujančių lenkų inteligentų, tai rodo, kad Lietuvos santykių klausimas suvienijo lenkų intelektualus.
A. Pomorskis pasakojo, kad Lenkijoje pradedama įgyvendinti programa, kurios dalyviai, jauni pokomunistinių šalių jaunuoliai, turės galimybes studijuoti Lenkijoje.
„Suprantu, kad reikia šiuo metu net prašyti atvykti į Lenkiją, bet pažadu, kad tikrai neužsiiminėsime lietuvių polonizacija“, - juokavo A. Pomorskis ir pridūrė, kad tikisi, jog geros valios ženklas bus priimtas, nes netrukus Rytų Europos kolegijos pirmininko Jano Andrzejaus Dabrowskio iniciatyva bus pradėta leisti knygų serija „Lietuvių literatūros biblioteka“. Pirmoji šios serijos knyga bus XX a. lietuvių poezijos antologija.
