Lietuva jokių veiksmų būsimosios Kaliningrado atominės elektrinės atžvilgiu nesiima. Esą laukiama oficialių žinių iš
Kremliaus, rašo „Respublika“.
Pareigūnai kol kas garantuoja tik viena: jei rusai sumanys statyti atominę elektrinę Lietuvos pašonėje, jie privalės atsižvelgti ir į mūsų nuomonę.
Tuo tarpu nacionalinio investuotojo LEO LT vadovybė tikisi kuo greičiau gauti oficialų atsakymą iš rusų.
Privalės išgirsti Lietuvą
Kol kas iš Kaliningrado atėjo tik viena oficiali žinia: valstybinė bendrovė „Rosatom“ ir Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Boosas dar balandžio viduryje pasirašė susitarimą, kuriuo patvirtina, kad jėgainė bus statoma. Rusijos žiniasklaidoje taip pat mirga pranešimų, esą 5 mlrd. eurų (17,26 mlrd. litų) vertės projektas jau turi Europos Komisijos palaiminimą. Tačiau oficialių žinių iš Kremliaus vis dar nėra.
Aplinkos ministras Artūras Paulauskas „Respubliką“ patikino, kad jeigu rusai imsis jėgainės statybų Nemano mieste, vos apie 20 km nuo Pagėgių, Lietuvos nuomonė turės būti išgirsta. „Yra tarptautinė konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo, ir Rusija ją yra ratifikavusi.
Jie turi pranešti apie tokių objektų statybą ir poveikio aplinkai vertinimą atlikti vadovaudamiesi tarptautinėmis taisyklėmis. Ir mes tame turėtume dalyvauti, ir kiti (Kaliningrado srities - aut. past.) kaimynai“, - aiškino ministras.
Pašnekovo žodžiais, poveikio aplinkai vertinimas gali užtrukti „labai ilgai“. Tuo tarpu rusai statybas tikisi pradėti jau kitąmet. A.Paulauskas taip pat pažadėjo, kad Kaliningrado jėgainės klausimas bus iškeltas ir tarpvalstybiniuose Lietuvos ir Rusijos aplinkosaugininkų susitikimuose.
Susitiks su rusais
Nacionalinio investuotojo LEO LT valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis laikosi analogiškos pozicijos - kol nėra oficialaus patvirtinimo iš Rusijos, veiksmų imtis neketinama.
Tačiau LEO LT vadovas tikisi netrukus susitikti akis į akį su Rusijos energetikais ir išpešti oficialią jų nuomonę.
„Kai gausime patvirtintą informaciją, galėsiu pakomentuoti. Dokumentų, kurie patvirtintų vieną ar kitą sprendimą, mes nematėme. Kalbėti daug kas gali, jeigu klausysime, kas ką kalba, neturėsime laiko dirbti. Jeigu susitiksime su Rusijos kolegomis, bus konkretus klausimas ir lauksime konkrečių atsakymų“, - „Respublikai“ sakė R.Juozaitis.
LEO LT vadovas taip pat užsiminė, kad su rusais susitikti galbūt pavyks kitą savaitę, po Barselonoje (Ispanija) vyksiančio Lietuvos atominės elektrinės projekto partnerių susitikimo. Šiame susitikime LEO partneriams pasiūlys oficialią Lietuvos poziciją, t.y. siekį, kad būtent Lietuvai tektų 51 proc. projekto vystymo bendrovės akcijų. Tokiu atveju lenkams, latviams ir estams tektų tenkintis tik kiek didesniais nei 18 proc. akcijų paketais. Prognozuojama, kad tokie Lietuvos reikalavimai pokalbius tarp partnerių užtęs dar ilgesniam laikui.
