Lietuvos dabartis: vienadienis gyvenimas tariamų “priešų” apsuptyje Aristotelis sakė, kad ...žmogaus gyvenimo tikslas yra tinkamai elgtis..., o Gėtė – kad gyvenimo paslaptis yra pats gyvenimas. Tačiau jokia filosofinė mokykla nesugebėjo paaiškinti: o kodėl vieniems žmonėms reikia tokių milžiniškų turtų, kai tuo pat metu milijonai kitų skursta visą gyvenimą. Moemas Somersetas pastebėjo, kad...duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė; bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?
Pasaulis jau seniai kankinasi globalios sisteminės krizės konvulsijose. O ji pastaraisiais metais tik paaštrėjo. Deja, kaip nėra rimtos krizės priežasčių analizės, taip nėra ir receptų kaip su ja susidoroti. Laikas nuo laiko pasirodančios įžvalgos nenagrinėja ar bijosi paliesti esminius mūsų, žmonių bendruomenės dabartinius vystymosi bruožus. Bei nėra konkrečių rekomendacijų ateičiai - o kaip gi gyvensime toliau?
Visas Lietuvos gyvenimas per pastaruosius dešimtį metų panašus į tik ką nuskendusio „Costa Conkordia“ laivo ir jo įkaušusio kapitono elgesį. Nėra jokio plano, jokios strategijos, tik ėjimas apgraibomis. Savaime suprantama, tokių elgesio pasekmės - vieni negatyvai, kurie nurašomi visokių priešų vardu. Ir visa tai vainikuoja keliaklupsčiavimas prieš Vakarus arba iš ten atvykusius avantiūristus. O problemos, kurios spręstinos čia, Lietuvoje, kažkodėl paliekamos spręsti Briuseliui arba savieigai. O tuo tarpu šalis išsivaikšto ir toliau - juk jau praradome apie milijoną tautiečių.
Ką gi siūlo TAF-as ir TVS?
Koks mūsų komandos, vienijančios Tautos ateities forumą bei Tautos vienybės sąjungą, požiūris į šią pakankamai rimtą ir net lemtingą Lietuvos valstybingumui situaciją?
Pirma, reikia baigti keikti Rytus ir perdėtai liaupsinti Vakarus. Taip, mes esame NATO ir ES šalis, bet tai išnaudokime su pozityvia nauda savo Tėvynei. Be to, privalome įsisąmoninti, kad niekas už mus mūsų gyvenimo nenugyvens - tik mes patys. Ir savo elgesiu jį galime padaryti blogesnį arba geresnį. Tad nepervertinkime nei kitų šalių pasiekimų nei įtakos mums ir blaiviai imkime iš pasaulio visa, kas yra geriausia.
Antra, turime pripažinti oficialiai, kad nors pagal Vinstono Čerčilio garsiąją frazę, kad be demokratijos pasaulis nieko geresnio nesugalvojo, vis tik pati demokratija mūsų realybėje veikia iškreiptai. O pažeidus jos esminius principus, ji ne tik neveikia, bet ir duoda atvirkštinį rezultatą. Pavyzdys - privati žiniasklaida ir tezė apie žodžio laisvę. Manau, visiems aišku, kad vyraujant vien tik privačiai žiniasklaidai, iš principo neįmanoma žodžio laisvė.
Trečia, jeigu apribota naujų idėjų masinė sklaida, tai ir mokslo pasiekimų pritaikymas ir panaudojimas mūsų labui taip pat apribotas. Taip gimsta neišvengiama priešprieša tarp mokslo, intelekto, žmonių kūrybinio potencialą atskleidžiančio gėrio ir - noro ne didelei grupei šalies ar pasaulio galingųjų tik jiems vieniems susigriebti šią naudą.
Ketvirta, būtina paneigti įvairiausių liberalų skleidžiamą melą; girdi, kas valstybės, tai labai blogai o kas privatu - tai nuostabu. Neneigdami privačios iniciatyvos naudos, nepamirškime, kad privatininkas siekia naudos tik sau. Bet kokia kaina. O kur privataus verslo atsakomybė prieš visuomenę, valstybę, pagaliau - atskirą asmenį? Todėl mes kviečiame panaudoti valstybės kolektyvinį potencialą atkuriant gyvybingą ir stiprų šalies ūkį. O vystomo mokslo bei žmonių išsilavinimo augimas ne tik suteikia galimybes, - net reikalauja pereiti nuo rinkos chaoso prie bent strategiškai planuojamo šalies ūkio vystymo. Atmetu bet kokius priekaištus meilei sovietams: situacija pasikeitė iš esmės ir pasikliauti akla rinka yra tiesiog neprotinga. Privalome atsisakyti vartojimo visuomenės, kuri per savo egoizmą visus veda į niekur. Be to, ši visuomenė prarado bet kokius dorovinius orientyrus. O be to žmogus tampa tik vartojimo mašina o ne homo sapiens intelektualis.
Mūsų vizija - privataus ir valstybinio sektorių derinimas
Gyvenimo realybė mums akivaizdžiai įrodo: natūraliai egzistuoja tokie ūkio segmentai, nuo kurių funkcionavimo priklauso visos valstybės ūkio sveikatos būklė. Tai energetika, natūralios monopolijos, infrastruktūros įmonės, gamtos ištekliai, miškai ir pan. Visa tai pirmiausiai privalo tarnauti viešajam interesui. Todėl TVS pasisako, kad šie ūkio sektoriai ir turi išlikti valstybės nuosavybėje. Visokie išvedžiojimai apie konkurenciją yra rafinuotas melas, nes ji šiose srityse neveikia ir net negali egzistuoti. Be to, mes gerai matome, kad net prekyboje yra labai silpna konkurencija - turiu omenyje didžiuosius prekybos tinklus. Dar būtina pašalinti bet kokį tarpininkų dalyvavimą išvardintų ekonomikos sektorių veikloje, nes tai tik gimdo korupciją. Tai taikytina ir viešiems pirkimams. Netikėkite, kai liberalai ir Co. teigia, kad valstybinės įmonės neefektyvios. Skandinavijos šalys tai paneigia, o Švedijoje seniai įrodyta: didžiosios valstybinės įmonės veikia geriau už privačias. Be to, turime teigiamų pavyzdžių ir Lietuvoje. Kelių priežiūros įmonės, „LG“, „Klaipėdos nafta“. “Bloga” ne nuosavybės forma, o blogas valstybės reikalų tvarkymas. Mes žinome kaip tai sutvarkyti. Būtina panaikinti nebaudžiamumą, įvesti aiškius veiklos kriterijus ir tai susieti su vadovų komandos atlygiu už darbą; užtikrinti veiklos skaidrumą ir panaikinti tarpininkus viešuosiuose pirkimuose. Dar šias procedūras reikia supaprastinti, perkeliant dalį atsakomybės ant įmonių vadovų. Savaime aišku, įvedant geležinę kontrolę ir atsakomybę už rezultatus. Negalima pamiršti ir to, ką dabar Lietuvos politikai laiko mažmožiu - žmogaus sugebėjimai, patirtis ir pasiruošimas sugebėti būti vadovu ir, suprantama, dorovinis pasiruošimas.
Siūlome reorganizuoti valstybės institucijas, sukuriant veiklias mobilias struktūras. Tai išjudins sustabarėjusią ūkio valdymo biurokratiją, tik stagnuojančią ir pinigus veltui ryjančią. Vietoj dabar esančių Energetikos, Susisiekimo, Ūkio, švietimo ir mokslo ministerijų atsiras viena integruota - Ekonomikos ir mokslo su strateginio planavimo centru. O vietoj Švietimo ir mokslo ministerijos gims Jaunimo, mokymo ir darbo ministerija. Vietoje Sveikatos ir socialinių reikalų planuojame pasiūlyti išvis novatorišką požiūrį į šių problemų valdymą valstybiniu mastu. Tai perėjimas prie sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos, atitinkamai pertvarkant ir pačias ministerijas. Ministerijos ir departamentai bus organizatoriais, o tikrieji strateguotojai ir modelių kūrėjai taps mokslinai centrai, kurie jau egzistuoja bet jų potencialu nesinaudojama.
Sukursime vieningą Strateginio planavimo sistemą, kuri apims šalies raidos kriterijų modeliavimą ir konkrečių ūkio sektorių, ypač tų, kurie įtakoja visą ūkį, prognozavimą. Tam reikia naujos jaunimo profesinio orientavimo sistemos kuri prognozuotų bent 20 metų į priekį svarbiausių specialistų poreikį. Kurie rinksis perspektyvias specialybes ir sėkmingai mokysis, už mokslą nemokės. Mokslas maksimaliai priartintas prie praktikos.
Valstybė ir jos institucijos atsisakys stebėtojo vaidmens ūkio raidos procesuose, o taps aktyviu progresyvios raidos iniciatoriumi, investuotoju.
Iš esmės bus peržiūrimi darbuotojo ir darbdavio santykiai: jie privalo tapti partnerių santykiais. Ne darbas už „ubagišką“ algą, o „partneriški“ darbo rezultatai ir atitinkamas atlyginimas už kolektyvinėmis pastangomis sukurtą pridėtinę vertę. Toks požiūris sukurs naujo tipo santykius tarp darbuotojo ir savininko/vadovo. Iš priešiškų - antagonistinių siūlome pereiti prie kūryba grindžiamos partnerystės.
Beabejo, vis tai neišvengiamai pareikalaus pakeisti mūsų visuomenės požiūrį į daugelį kitų mūsų veiklos sričių. Tai analizuosime kituose mūsų susitikimuose ir straipsniuose. Nors jau dabar, manau, būtų visiškai drąsu ir logiška, kad Lietuva pirmoji iš ES atsisakytų skaičiuoti ekonomikos rezultatus pagal nieko realiai neatspindintį BVP. Kuris dar ir visiškai neskatina tausoti resursų.
Esame nedidelė, bet darbšti ir galinti veikti kartu tauta, ne kartą istorijos raidoje tai įrodžiusi. Nejau to neįrodysime ir dabar?
Daktaras Algimantas Matulevičius yra Tautos vienybės sąjungos pirmininkas
