Anot A. Matonio, politinės ir karinės vadovybės ryžtas priimti radikalius sprendimus sveikintinas. Tačiau kartu tai ir nelengvas iššūkis. „Iki lapkričio mėnesio pertvarkyti batalionus, sutelkti juos , kad jie galėtų operatyviai veikti kilus krizei – tai milžiniškas karinis iššūkis“, – sakė jis.
Komentuodamas įstatymo projektą, kurį pirmadienį žurnalistams pristatė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir kariuomenės vadas generolas majoras Vytautas Žukas, jis patikslino, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo numatyta, kaip turėtų būti veikiama, jeigu šalyje pasirodytų „žalieji žmogeliukai“.
„Kol bus priimtos įstatymo pataisos, Lietuvos karys savo ginklą gali panaudoti tik savigynai arba jo saugomų objektų apsaugai. O tam, kad užkardytų nusikaltimą, kokį nors teroro aktą, nepakako reglamentacijos. Kariai neturėjo direktyvų kaip veikti taikos sąlygomis, kai išorinė agresija dar neatitinka klasikinių agresijos formų – įsiveržimas, sienos pralaužimas, kitos hibridinės grėsmės, kurios prasideda masyviomis informacinėmis atakomis, kai telkiasi įvairios grupuotės, iš kažkur atsiranda žmonės, kurie nepaklūsta policijai. Tokiomis sąlygomis kariuomenė neturėjo įgaliojimų veikti“, – sakė gynybos apžvalgininkas.
Pabrėžęs, kad taikos meto ir karo meto procedūros yra skirtingos, jis sakė: „Dabar buvo tokia situacija: taikos metu policininkas tikrina dokumentus, bet karys negali net automobilio bagažinės atidaryti. Karys įgys teisę jus sustabdyti, patikrinti jūsų dokumentus, apieškoti jūsų mašiną, pagaliau įeiti į jūsų butą tik tuomet, kai prezidentė duos įsakymą panaudoti kariuomenę tam tikrame valstybės regione ir tam tikrai užduočiai vykdyti. Tik tokiu atveju karys gaus įsakymą ir galės paremti policininką, jei jis negalės veikti savarankiškai, neturės atitinkamų ginklų arba jo neklausys“.
Gynybos apžvalgininkas pastebi, kad per kelis pastaruosius mėnesius vyko nemažai ne tik įvairių praktinių pratybų, kuriose dalyvavo Lietuvos kariuomenė, pasieniečiai, policija, viešojo saugumo padaliniai, bet ir vadinamosios „stalo pratybos“. „Buvo rengiami scenarijai, kaip sąveikautų įvairios pajėgos. Manau, kad jų metu ir paaiškėjo tie trūkumai, tos spragos, kurias dabar siekiama užpildyti teikiamomis įstatymo pataisomis“, – svarstė jis.
Sąveika turės tapti kasdienybe
Pasak apžvalgininko, karyba kasdien pateikia naujų pamokų, todėl ir dabar kariams, kurie sudarys greitojo reagavimo pajėgas, teks nuolat mokytis.
„Kiekviena karo Ukrainoje diena mūsų analitikams pažeria naujovių ir užduočių, kaip tai būtų mūsų situacijoje. Bazinius karinius veiksmus – ar tai būtų tradicinė karinė grėsmė, ar nekonvencinė karinė grėsmė – mūsų kariuomenės kariai yra įsisavinę, reikia tik daugiau treniruočių, tarp jų stiprinti sąveiką, kadangi dabar atsiranda iki šiol nebūta sąveika tarp dviejų sausumos pajėgų batalionų ir specialiųjų operacijų pajėgų batalionų – sąveika, kuri dabar turės tapti kasdienybe“, – aiškino A. Matonis. Būtent dėl to, kad greitojo reagavimo pajėgos galėtų per vieną-dvi valandas ar net per parą deramai reaguoti, ir reikės nuolatinių treniruočių, kurios užtikrins nuolatinį pasirengimą.
Paklaustas, ar Lietuva sugebėtų atsilaikyti, jei nebūtų greitojo reagavimo padalinių, A. Matonis sakė: „Kiekvienas iš mūsų esame valstybės gynėjai ir net išsekus kariuomenės pajėgumams, neabejoju, kad į kovą už mūsų valstybę stotų visi piliečiai, galintys pakelti ginklą ir turintys motyvaciją. Todėl klausimas – ar atsispirtų, kiek ištvertų – nekorektiškas“.
Pataisoms turi pritarti Seimas
A. Matonis pabrėžė, kad vien ministerijos ir kariuomenės vadovybės ryžto nepakanka – įstatymo pataisoms dar turi pritarti Seimas. „Seimas anksčiau į ketinimus registruoti tokias įstatymo pataisas reagavo nepalankiai, todėl dabar labai svarbu, kad būtų sąveika tarp įstatymus leidžiančios institucijos, vykdomosios ir atstovaujamosios valdžios, – turiu galvoje valstybės vadovę ir vyriausiąją ginkluotųjų pajėgų vadę (prezidentę Dalią Grybauskaitę – red. past.)“, – kalbėjo jis.
Pasak apžvalgininko, jei Seimas nepriimtų siūlomų įstatymo pataisų, „būtų ne batų pora, o vienas batas“: „Kariai, nors ir būtų pasirengę reaguoti per dvi valandas, neturėtų teisinio pagrindo veikti. Įsakymas šaudyti į priešą, kuris pasislėpęs „žaliojo žmogeliuko“ apvalkale, būtų neteisėtas“, – pabrėžė jis.
Lietuvos kariuomenė ketina sutelkti tam tikrus savo pajėgumus ir suformuoti greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų reaguoti nedelsiant ir turėtų pakankamai kovinės galios užkirsti kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje taikos metu. Efektyviam šios priemonės įgyvendinimui užtikrinti ir reikalingi teisinės bazės pakeitimai, reglamentuojantys karinės jėgos panaudojimą.
