Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė siekia įstatymu sukonkretinti draudžiamą fizinį ar psichologinį smurtą prieš vaikus šeimose.
Lietuvoje teisės aktai ir dabar draudžia smurtą prieš vaikus, tačiau Seimo narės užregistruotose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisose dėmesys sutelkiamas į smurto bei pažeminimo protrūkius šeimoje, kai tokias priemones tėvai pasitelkia auklėdami savo vaikus.
Jeigu parlamentarai pritartų tokiems M.A.Pavilionienės siūlymams, įstatyme atsirastų aiškiai ir detaliai apibrėžtos fizinio, seksualinio bei emocinio (psichologinio) smurto sąvokos. Tai reiškia, kad būtų nustatyta, kas laikoma vienokios ar kitokios rūšies smurtu. Pavyzdžiui, į fizinio smurto sąvoką patektų vaikų mušimas plaštaka, smūgiavimas kumščiais ar kokiu nors buities daiktu - rykšte, virve, diržu, pagaliu, šluota, šaukštu, batu ir pan., mažųjų tampymas už plaukų, nosies ar kitų kūno dalių. Įstatyme fiziniu smurtu būtų laikomas ir vaikų purtymas, stumdymas, žnaibymas, laisvės ribojimas bei tokie brutalūs veiksmai kaip vaiko spardymas, deginimas ar maisto ribojimas kaip nuobauda.
Seksualiniu smurtu prieš vaikus, anot siūlomų įstatymo pataisų, laikomas vaikų ir paauglių įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jie nesubrendę ir kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius ar gauti su šia veikla susijusį pelną. Įstatyme siūloma nurodyti ir konkrečias seksualinės prievartos formas.
Seimo narė M.A.Pavilionienė siūlo detaliai apibrėžti ir emocinį smurtą, kai mažieji visuomenės nariai turi kęsti nuolatinę kritiką, žeminimą, menkinimą, patyčias, šauksmus bei jausmų ar nuomonės nepaisymą.
Remiantis 2006 metų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ataskaita, iš visų įstaigai žinomų smurto prieš vaiką atvejų, dominuoja smurtas šeimoje.
"Šioje vaikui artimiausioje ir saugiausia turinčioje būti aplinkoje vyrauja visos smurto formos: fizinis, psichologinis, seksualinis. Tyrimų duomenys rodo, kad smurtas taip pat vyrauja mokyklose bei globėjų šeimose", - rašoma ataskaitoje.
