Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka yra nebepatogus draugas prezidentei Daliai Grybauskaitei. Nepatogiai situacijai užgožti D. Grybauskaitė gali imtis eskaluoti vidines įtampas, - mano kai kurie apžvalgininkai.
Įsivarė į kampą
Politikos apžvalgininkas Aidanas Praleika portalui „Balsas.lt“ sakė nesistebintis, kad prezidentė D. Grybauskaitė neskuba smerkti A. Lukašenkos už žmonių daužymą ir suiminėjimą. „Prezidentūros pozicija yra žmogiškai visai suprantama. Šalies vadovė paskubėjo girti Aleksandrą Lukašenką ir dabar bijo, kad jai ėmus jį kritikuoti, visi primins ne tik kontaktus, bet ir tas panegirikas, kurios buvo išsakytos. Aš, tiesą sakant nesuprantu – kam reikėjo jį skubėti girti? Kokia to prasmė? Iš savo veiksmų juk reikia kažko tikėtis. Tai negi rimtai buvo tikimasi, kad jis arba sudeomkratės, arba tikri ims ir išduos Sausio 13-osios byloje įtariamą Viktorą Uschopčiką? Būtų sakiusi, kad mes nesiruošiame A. Lukašenkos versti, bet reikalaujame daugiau demokratijos – būtų normali europietiška pozicija. Dabar išėjo nei šis, nei tas ir todėl nebėra ką pasakyti“, - sakė apžvalgininkas.
Jis abejojo, kad tylėjimą nulemia baimė, jog pakritikavus A. Lukašenka neatiduos V. Uschopčiko. „Kad jo neatiduos bet kuriuo atveju – buvo aišku visiems. Tiesiog sėkmingai pavyko savo pačių kalbomis įsivaryti į kampą“, - įsitikinęs A. Praleika.
Pasak A. Praleikos, nei kiek nenuostabu ir tai, kad Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir A. Lukašenkos žodžių karas nevirto rimtu konfliktu, o iškart po rinkimų Rusijos vadovas pasakė problemų neįžvelgiąs. „Visi jų konfliktai yra laikini, nes jų gilinimu nei vieni nesuinteresuoti. Buvo tiesos D. Grybauskaitės pasakyme, kad A. Lukašenka yra tam tikras Baltarusijos savarankiškumo garantas ir mes nenorime, kad Rusija tiesiog suvalgytų kaimynę. Tačiau ir vėl nesupratau – kam viešai tokius dalykus aiškinti ir pasakoti, jog Rusija blogesnė, kai kartu deklaruojame norį gerinti santykius ir su ja?“, - prezidentės žodžių viražais stebėjosi A. Praleika.
Užsienio reikalų ministerijos lemenimas
Užsienio reikalų ministras, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas A. Ažubalis trečiadienį nesiteikė atvykti į Baltarusijos įvykiams skirtą renginį Seime. Pagal darbotvarkę jis dalyvauja pasitarimuose ir dirba su dokumentais. Būtent jo partija, būdama opozicijoje, ypač aršiai reaguodavo į bet kokius palankumo A. Lukašenkai ženklus.
„Ypatingą nerimą kelia brutalūs Baltarusijos jėgos struktūrų veiksmai opozicijos kandidatų į prezidentus, nepriklausomos žiniasklaidos atstovų, opozicijos aktyvistų atžvilgiu, jų suėmimai, kratos demokratinės opozicijos atstovų namuose ir biuruose„, - sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime dėl iškart po rinkimų pratrūkusio smurto prieš opoziciją.
Tai ir viskas, ką Lietuvos vykdomoji valdžia sugebėjo oficialiai ištarti. Tiesa, tokia pozicija nėra visai originali Europoje, kur dažniausiai taip pat pasitenkinama kalbomis apie „neproporcingą jėgos naudojimą“. Skirtumas tik tas, kad daugumos valstybių vadovai A. Lukašenkai išankstinių pagyrimų nežarstė ir nesigyrė gavę iš jo pažadus, kad rinkimai būsią demokratiški.
Bandys nukreipti dėmesį
Viešųjų ryšių specialistas, bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas sako, kad įvaizdžio prasme apie A. Lukašenką šnekėti užsienio reikalų architektams nebepatogu. „Pirmiausia, vargu ar jis išvis draugas, bet faktas, kad tikrai nėra patogus. Kai eini su velniu obuoliauti ir paaiškėja, kad į angelą jis nesupanašėjo, tampa sunku kalbėti. Tiek prišnekėjus komplimentų – sunku pulti kritikuoti ir neatrodyti kvailai“, - sako M. Lapinskas.
Kalbėdamas apie pačius santykius su Baltarusijos diktatoriumi M. Lapinskas sakė, kad mūsų prezidentė vykdo neva pragmatinę politiką tik atvirkščiai. „Pragmatiški Amerikos lyderiai yra daug apie ką pasakė: jis šunsnukis, bet jis mūsiškis šunsnukis. Mūsų prezidentės logika: jis ne mūsiškis, bet tikrai šunsnukis, todėl draugauti reikia. Galbūt ši išvirkščia logika kyla iš nemeilės Amerikai?", - šaipėsi jis.
Anot jo, yra du keliai kuriais prezidentūra gali mėginti išsaugoti savo veidą šioje situacijoje. „Greičiausiai vels ir nedarys nieko, tikėdamiesi, kad ši problema praeis savaime. Tai stručio politika, tikintis, kad ir kiti nemato šios kvailos situacijos. Arba reikia pradėti „trumpą pergalingą karą Gvinėjoje“. Štai užvažiuos ant kokio nors ministro Gedimino Paulausko, generalinio prokuroro Dariaus Valio arba pagrasins žmones plėšiantiems prekybos centrams, kad nukreiptų dėmesį. Kažko tokio šiuo metu galima laukti“, - sakė M. Lapinskas.
****
Likus porai savaičių iki prezidento rinkimų Baltarusijoje, mūsų šalies vadovė D. Grybauskaitė viešai gyrė A. Lukašenką, teigė gavusi jo pažadą, kad opozicijai nebus trukdoma veikti. Patį A. Lukašenką ji vadino stabilumo garantu ir pabrėžė, jog Lietuvai nereikia „antros Rusijos“. D. Grybauskaitė nuo pat kadencijos pradžios teigė gerinsianti santykius su kaimyninėmis šalimis, dėl to atsisakė jos pirmtakui Valdui Adamkui rytų politikos, atsiribojo nuo Maskvai neįtinkančio Gruzijos lyderio Michailo Saakašvilio. Nepaisant to, metų pabaiga atnešė du nuviliančius rezultatus - suartėjimas su A. Lukašenka nepakeitė jo režimo prigimties bei kokybės, Rusija dujų Lietuvai, kitaip nei Estijai ir Latvijai - neatpigino.
