Premjeras Andrius Kubilius sako, kad bendros Lietuvos ir Lenkijos darbo grupės dėl tautinių mažumų problemų sprendimo ekspertai pirmiausia turi labai gerai išsiaiškinti situaciją, o tuomet gali paaiškėti, kad nėra daug dėl ko ginčytis ir dėl ko nusileidinėti.
„Kartais man atrodo, kad tam tikros emocijos, pareiškimai, demaršai yra daromi vien tam, kad demaršai būtų daromi, o ne todėl, kad realiai pasižiūrėtume, kaip bus įgyvendinamas įstatymas. Be abejo, mes suprantam, kad vyksta rinkimų kampanijos ir kiti procesai, bet štai ekspertų lygiu, aš tikiu, kad tikrai bus labai gerai pamatyta, kad mes, priėmę naująjį Švietimo įstatymą, po to priėmėm Vyriausybėj visą eilę sprendimų – padidinom mokinio krepšelį dar 5 proc. (dabar mokinio krepšelis jau 20 ar net daugiau procentų lenkiškoms mokykloms Lietuvoje didesnis negu lietuviškoms mokykloms), lygiai taip pat sumažinom klasių komplektacijos reikalavimą nuo 15 iki 10 mokinių tautinių mažumų mokyklose.
Vadinasi, net ir sumažėjus vaikų skaičiui, mažos lenkiškos mokyklos ir toliau galės veikti. Kai žiūrim į statistiką, kiek yra sumažėję Lietuvoj lietuviškų mokyklų dėl vaikų mažėjimo ir kiek mokyklų mažėja dėl lenkų vaikų mažėjimo Vilniaus krašte, tai matome didelį skirtumą. Iš tikrųjų, tautinių mažumų mokyklų mažėja žymiai lėčiau. Ir trečias dalykas, tai, ką aš ir premjerui Donaldui Tuskui sakiau apie mūsų planus dėl valstybinio egzamino – reikia atsiminti, kad valstybinis egzaminas pirmiausia yra objektyvus, nešališkas įvertinimas, kiek abiturientas, rašydamas, kad ir lietuvių kalbos rašinį padarė klaidų. Toliau jau yra klausimas, kaip tas klaidas vertinti. Tai šioje vietoje mūsų ekspertų yra principinė nuostata, kad pradiniame etape, pavyzdžiui, Lietuvos mokyklose už dvi klaidas balas mažinamas 10 ar 20 procentų, tai tas procentas lenkiškose mokyklose pradiniame etape gali būti žymiai mažesnis“, – sakė Premjeras interviu radijo stočiai „Znad Wilii“.
Pirmadienį Druskininkuose prasidėjo pirmasis šios komisijos posėdis.
Delegacijoms vadovauja švietimo viceministrai, į komisija bus įtraukti ir lenkų bendruomenės atstovai, ir Lietuvos švietimo žinovai.
Premjeras, pažymėjęs, kad lietuviai Lenkijoje turi gerai mokėti gimtąją lietuvių kalbą, bet lygiai taip pat gerai turi mokėti ir valstybinę lenkų kalbą, priminė, kad D. Tuskas Palangoje sakė, kad Lietuvos lenkai turi gerai mokėti savo gimtąją lenkų kalbą, bet taip pat turi puikiai mokėti lietuvių kalbą.
Į radijo stoties korespondentės klausimą, kaip jis vertina D. Tusko žodžius, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai priklausys nuo to, koks bus Lietuvos valdžios santykis lenkų tautinių mažumų atžvilgiu, A. Kubilius atsakė viską vertinąs dar ir tame kontekste, kad Lenkijoje vyksta rinkimai.
„Nieko nematau keisto ir kai kuriuose pareiškimuose ir galbūt nesutapimuose. Nes Premjeras D. Tuskas Palangoje taip pat pasakė labai svarbius žodžius, juos mes irgi nuolat kartojame, kad tautinių mažumų reikalų nė vienas politikas neturėtų naudoti savo asmeninei politinei naudai. Kitaip sakant, nereikia politizuoti šio klausimo, reikia kalbėtis, reikia dialogo, reikia tam tikro supratimo, reikia supratimo galų gale ir tam tikrų natūralių psichologinių baimių ir vienoj, ir kitoj pusėj“, – sakė A. Kubilius.
Premjero teigimu, nebūna absoliučiai teisių. „Galbūt ir lenkų vyriausybė ne visada būna absoliučiai teisi. Aš galiu labai paprastai pasakyt – man atrodo, būtų žymiai geriau kalbantis, kad ir apie tą patį švietimą, jeigu iš lenkų tautinės mažumos, iš mokyklų, iš vietinių politikų, o gal ir iš Lenkijos vyriausybės pusės išgirstume šiek tiek objektyvesnį vertinimą. Kai mes girdime, kad lenkų švietimas čia yra sunaikinamas, tai tada galvoji, kaip čia tą dialogą tęsti, jeigu objektyviai nėra įvertinama bendra situacija. Lietuvoje egzistuojančios lenkų švietimo sistemos už Lenkijos ribų nėra su kuo palyginti. Tai, kad 200 tūkst. lenkų Lietuvoje tenka 100 mokyklų iš visų 160 esančių už Lenkijos ribų. Na, tai yra faktas, kurį reiktų pripažinti. Ugdymas nuo darželio iki universiteto – labai sėkmingai veikiantis Balstogės universiteto filialas, 500 studentų, gaunančių studijų krepšelį. Tad apie kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, mūsų padarytą žingsnį dėl krepšelio padidinimo, būtų gerai, kad kažkas šitame dialoge pasakytų, kad vertina objektyviai, kad tai nėra blogi žingsniai, kad tai yra geri žingsniai, bet gal reikia dar kažko“, – sakė Premjeras.
Premjeras ragino, kad nustotume gyventi baimėje. „Ir mes turim nustoti gyventi kai kuriose baimėse ir lenkų mažuma turi nustoti gyventi baimėse. Aš matau pavojų kitur. Gal mano baimė irgi ne visiškai pagrįsta, bet matau pavojų, kad kai kurie vietos lenkų politikos lyderiai stengiasi dėl suprantamų politinių priežasčių, jiems tai yra naudinga asmeniškai, lenkų bendruomenę laikyti, jeigu galėčiau taip pavadinti, tam tikrame socialiniame-kultūriniame rezervate, vos ne gete. Ir dėl to pralaimi pati lenkų bendruomenė. Negebančių integruotis į visos visuomenės gyvenimą, besistengiančių vien tiktai užsidaryti ir užsitverti kuo didesnes tvoras. Pažiūrėję į dabartinę Europą – Britanijos ar Vokietijos pavyzdžius, mes pamatysim, kad visų pirma pralaimi tokios bendruomenės, kurios užsidaro savyje. Taigi, turime tą realybę labai aiškiai matyti ir kalbėtis apie tai“, – sakė Premjeras.
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad visi Lietuvos piliečiai turi vykdyti įstatymus, net jei jie ir nepatinka.
Premjero teigimu, pavardžių rašymas gali evoliucionuoti atsižvelgiant į tam tikras europietiškas praktikas, atsižvelgiant į lietuvių poreikius.
„Matom, kad lietuvaitės yra populiarios ir tarp Europos jaunikių ir kartais lietuvaitėms iškyla problemų, ištekėjus už kokio nors vokiečio ar prancūzo, kurio pavardė yra su „w“, kaip jai po to jai rašyti savo pavardę. Aš manau, kad tie reikalai gali evoliucionuoti, bet ir lenkų politikai šioje vietoje turėtų suprasti lietuvių jautrumą. Ir šitokiu būdu – vieni kitų jautrias vietas suprasdami, mes galėtume dialogo būdu ieškoti sprendimo“, – sakė A. Kubilius.
