Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius teigia, kad šiandien jau yra sukurtas mechanizmas, kaip galime įvertinti valstybės įmonių efektyvumą ir reikalauti pokyčių.
„Valstybės rankose atsirado instrumentas, kuris leidžia iš valstybės valdomų įmonių vadovų, ministrų reikalauti geresnių veiklos rezultatų ir didesnio veiksmingumo. Šis instrumentas šių metų valstybės įmonių valdymo ataskaitoje užduoda klausimus, kurių vertė – milijardas litų“, – sakė pirmadienį spaudos konferencijoje Premjeras.
Joje buvo pristatyta metinė valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ataskaita. Vyriausybė pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo viešai skelbti tokias ataskaitas.
Šių metų VVĮ ataskaita parodė, kad įmonių rezultatai gerėja. Visos valstybės valdomos įmonės 2010 metais uždirbo 150 milijonų litų pelno (įskaitant turto ir žaliavos mokesčius), tai yra 112 milijonų litų daugiau nei 2009 m. Įmonių sumokėtų dividendų suma padidėjo kiek daugiau nei dvigubai (nuo 42 mln. iki 86,2 mln. litų), kapitalo grąžos rodiklis išaugo nuo 0,2 iki 0,8 proc.
Ministras Pirmininkas A. Kubilius, pristatydamas valstybės valdomų įmonių viešą ataskaitą, pažymėjo, kad, norint deramai įvertinti, kas vyksta šiandien valstybės įmonėse, vertėtų prisiminti, kas buvo prieš metus. „Prieš metus vyko emocingos ir karštos diskusijos dėl “Visuomio„, kai mūsų Vyriausybė paskelbė pirmąją ataskaitą apie valstybės valdomų įmonių situaciją. Tuomet buvo tiksliai diagnozuota, kur mes esame“, – spaudos konferencijos metu sakė Vyriausybės vadovas.
Pirmadienį Vyriausybei pristatytoje 2010 metų Lietuvos VVĮ ataskaitoje sakoma, kad jei valstybės valdomas įmones valdytų ne valstybė, o privatus investuotojas, skaičiuojama, kad per metus jos būtų uždirbusios vieną milijardą litų pelno. Tokia yra valstybinių įmonių teikiamų viešųjų paslaugų ir įmonių patirtų nuostolių dėl neefektyvios veiklos kaina.
Ataskaitoje konstatuojama, kad nors veiklos rezultatai pagerėjo, valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumas nepadidėjo. Įmonių kapitalo grąžos rodiklis 2010 m. siekė 0,6 proc. Šis rodiklis yra gerokai mažesnis nei valstybės ilgalaikiai skolinimosi kaštai, kurie siekia 5 proc. Tai reiškia, kad valstybė, investuodama į savo įmones, tiesiogiai neatperka net savo skolinimosi kaštų. Kadangi skolinimosi kaštai didesni nei kapitalo grąža, mažėja įmonių vertė.
Metinėje ataskaitoje pažymima, kad didžiulė suma, kurią visuomenė sumoka už viešąsias paslaugas, turėtų mažėti, o paslaugų kokybė – didėti. Planuojama, kad dar šiemet bus parengta išsami valstybės valdomų įmonių teikiamų komercinių ir nekomercinių, tai yra viešųjų paslaugų ataskaita. Toks dokumentas leistų pareikalauti iš įmonių pastangų gerinti rezultatus ir rūpintis valstybės biudžeto pildymu.
Vykstant valstybės valdomų įmonių reformai, įmonės buvo įpareigotos skelbti finansines ataskaitas viešai, mažinti išlaidas ir didinti įmonių pelningumą. Dvi ataskaitos, anot Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, ne tik nušvietė įmonių veiklą ir rezultatus, jos taip pat leido nusibrėžti tolesnius reformos žingsnius.
