Lenkų ir lietuvių tautinių mažumų problemoms spręsti sudarytos ekspertų grupės. Po savaitės darbą pradėsiančioms ekspertų grupėms vadovaus Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrai.
„Esame pasiruošę bendradarbiavimo dialogą ir toliau tęsti labai intensyvų. Manau, kad tam padės ir sutarimas atnaujinti ekspertų grupių darbą nagrinėjant ir svarstant įvairius aspektus, kurie rūpi įgyvendinant naująjį Švietimo įstatymą, ir mums taip pat rūpinantis švietimu Punske ir Seinuose“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Premjeras Andrius Kubilius.
Ministras Pirmininkas patikslino, kad ekspertų grupės turėtų pradėti dirbti jau kitą pirmadienį. Pasak jo, tokios grupės bus instrumentas, leisiantis tarp Vilniaus ir Varšuvos pasikeisti objektyvia informacija. Ekspertų grupės nagrinės ne tik švietimo, bet ir kultūros, kitus dvišalius klausimus.
Premjeras A. Kubilius, sekmadienį Palangoje susitikęs su Lenkijos kolega Donaldu Tusku, sakė išgirdęs, kad Lietuvos lenkams svarbu gerai mokėti ne tik gimtąją, bet ir valstybinę kalbą.
„To mes ir siekiame, ir tenka tiktai apgailestauti, kad kartais to nesupranta kai kurie lenkų kilmės politikai, veikiantys čia, Lietuvoje. Šis pasakymas, mano įsitikinimu, labai reikšmingas ir vertingas. Lygiai taip pat reikšmingas ir vertingas yra Premjero D. Tusko pasakymas, kad tautinių mažumų klausimų atskiri politikai neturėtų naudoti savo asmeninei politinei naudai“, – dėstė Vyriausybės vadovas, ne kartą kritikavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį, kuris aktyviai dalyvauja tautinių mažumų protesto akcijoje prieš Švietimo įstatymą.
Susitikimo metu A. Kubilius pažymėjo, kad Lietuvoje galiojanti švietimo sistema mokytis lenkų kalba leidžia nuo darželio iki universiteto. Pasaulyje, už Lenkijos ribų, yra apie 160 mokyklų, kuriose dėstoma lenkų kalba, iš jų apie 100 – Lietuvoje. Tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokinio krepšelis dėl naujų reikalavimų bus apie 20 procentų didesnis.
Pastarosiomis dienomis lenkų tautinės mažuma kelia nepasitenkinimą dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų. Pagal jas, nuo šių mokslo metų tautinių mažumų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko.
Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai.
Ar tikrai naujas švietimo įstatymas tautinių mažumų vaikus paverčia eksperimentiniais triušiais?
V. Tomaševskis dėl lenkų moksleivių praleistų pamokų kaltina Lietuvos valdžią
