Naujų mokesčių architektas Tėvynės sąjungos lyderis premjeras Andrius Kubilius, atrodo, nepastebi, kad verslas jau pasislėpė šešėlyje, o gyventojai masiškai emigruoja iš Lietuvos. Per pusantrų Tėvynės sąjungos ir jos partnerių valdymo metų verslas tiek subliuško, kad vos ne vos alsuoja.
Per tą laiką iš šalies emigravo apie 100 tūkstančių žmonių. Lietuva taip giliai smigo žemyn, kaip niekada iki šiol. Pabrangęs šildymas ir elektros energija itin skaudžiai smogė gyventojams praėjusią žiemą. Permainų koalicija nubloškė valstybę į skurdą.
Nedarbas sumušė visus rekordus
Vien bedarbių nuo 2008 m., kai jų buvo 73 tūkst., padaugėjo iki 325 tūkst. asmenų. „Tarp šių asmenų yra 95 tūkstančiai ilgalaikių bedarbių, kurie darbo neturi 12 mėnesių ir ilgiau, todėl jie jau praranda kvalifi kaciją“, – sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis. Šeimų ūkių pajamos sumenko ne tik todėl, kad vienas ar net abu šeimos nariai neteko darbo, bet ir todėl, kad bedarbio išmokas A.Kubiliaus Vyriausybė rėžė iš peties. Anksčiau bedarbis galėjo gauti iki 1 041 Lt išmoką, o šiuo metu daugiau 650 Lt negaus, nesvarbu, kad dirbdamas jis „Sodrai“ sumokėjo tūkstančius litų.
Emigravo 100 tūkstančių žmonių
Nerasdami darbo Lietuvoje, gyventojai skalsesnės duonos ėmė ieškoti Norvegijoje, Airijoje, Anglijoje, nors ten darbo rasti, kaip pripažįsta seniai emigravusieji, šiuo metu nėra itin daug galimybių. Nepaisant to, per pusantrų metų iš šalies išvyko apie 100 tūkst. Lietuvos piliečių. Vien ofi cialūs skaičiai rodo, kad 2008 m. išvyko 17 tūkst. žmonių, 2009 m. – 22 tūkst., o 2010 m. pirmą ketvirtį jau išvyko 25 proc. daugiau nei 2009 metais. Jie papildė ir taip gausią nepriklausomybės laikotarpio emigrantų armiją, kuri, neofi cialiais duomenimis, siekia apie 500 tūkstančių. Likusieji Lietuvoje turi tenkintis ne tik brangesniu gyvenimu, bet ir gerokai apkarpytais atlyginimais, sumenkusiomis pensijomis. Vidutinis darbo užmokestis (bruto) sumažėjo nuo 2 320 Lt (2008 m.) iki 2 031 Lt (2010 m.). Šie rodikliai tiesiogiai daro įtaką vidaus vartojimui.
Praskolino valstybę
Itin stipriai per ekonominę krizę teko spaustis tiek stambiems, tiek smulkiems verslininkams. Vien akcizų padidinimas smogė vidaus vartojimui, o bendrasis vidaus produktas nuo 2008 m. sumenko trečdaliu. Maža to, Vyriausybė problemas ėmė spręsti skolindamasi. Valstybės skola 2008 m. siekė 17,37 mlrd. Lt, po metų ji padidėjo iki 27,11 mlrd. Lt, o šiemet padvigubėjo ir sudaro iš viso 35,89 mlrd. Lt. Kiekvienas Lietuvos pilietis, įskaitant ir kūdikius, skolingas užsieniui arba vietos bankams po 9 430 Lt.
Paslaptys po devyniais užraktais
Spaudoje nuolat mirgėjo pranešimai, kad Tėvynės sąjungos deleguoti tarnautojai aktyviai kišosi į teisėsaugos darbą (mailiaus byla, žemės ūkio bendrovės byla). Šios partijos valdymo laikotarpiu nuskambėjo korupcinis skandalas sveikatos sistemoje, po kurio turėjo atsistatydinti sveikatos apsaugos ministras. Atominės elektrinės konkursas, kuris Lietuvai kainuos dar apie 18 mlrd. Lt, vyksta po devyniais užraktais. Tačiau Tėvynės sąjunga nepamiršo pakeisti pagrindinių pelningų valstybinių įmonių, tokių kaip „Klaipėdos nafta“, kuri vien bankų sąskaitose turi daugiau nei 60 mln. Lt grynųjų lėšų, vadovų „savais“.
Užuot taupiusi, smaugė verslą
Banko „DnB Nord“ vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka tikina, kad jeigu Vyriausybė nebūtų lietusi socialinių išmokų ir įmokų, vis tiek gero gyvenimo Lietuvoje nebūtų. „Kad skola nedidėtų tokiais sparčiais tempais kaip iki šiol, Vyriausybė ją padengti siekia įvesdama naujus mokesčius (automobilių, nekilnojamojo turto), bet tie mokesčiai neišgelbės Lietuvos“, – kalbėjo J.Rojaka. Jos teigimu, didžiausia Vyriausybės klaida buvo ta, kad ji pirmiausia nesiėmė mažinti biurokratinio aparato, o problemas sprendė keldama mokesčius. „Juk visada yra du būdai – didinti biudžeto pajamas arba mažinti jo išlaidas. Išlaidų mažinimas visada yra pranašesnis, nes jis neveikia vidaus vartojimo“, – teigė J.Rojaka. Tačiau valstybės valdymo išlaidos sumažėjo tik keliais procentiniais punktais.
Išplėtė biurokratinį aparatą
J.Rojaka laiko kriminalu tai, kad A.Kubiliaus Vyriausybė, mažindama socialines išmokas, tiek pat nemažino valstybės valdymo išlaidų. Toks elgesys, pasak ekspertės, pakerta pasitikėjimą valdžia ir jos institucijomis. „Tada visi stengiasi išvengti mokesčių ir lenda į šešėlį“, – kalbėjo ekonomikos ekspertė. J.Rojaka priminė, kad A.Kubiliaus Vyriausybė planavo bemaž tris kartus sumažinti valstybės institucijų, bet to nepadarė. „Palyginti su nedarbo augimu, valdininkų beveik nesumažėjo, o nuo 2006 metų įvairių institucijų prikurta begalės“, – akcentavo J.Rojaka. Jai pritarė ir „MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovas Mindaugas Vaičiulis. „Nei saulėlydis, nei saulėtekis šalyje nesuveikė, nors idėjos buvo labai gražios: biurokratija nesumažėjo, ekonomika nebuvo paskatinta“, – tvirtino M.Vaičiulis. Anot jo, „mažinti išlaidas, tai nereiškia, mažinti atlyginimus medikams, pedagogams ar karpyti socialines išmokas“.
Mokesčių mažinti nežada
Ekonomistai Vyriausybei siūlo, užuot įvedus naujus mokesčius, greitai ir negailestingai mažinti kontroliuojamų įstaigų sąrašą. „Verslas, vienintelė jėga, kuri gali ištempti Lietuvą iš nedarbo, todėl krizės metu galima būtų įvesti laikinas mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, vieniems metams“, – įsitikinusi banko „DnB Nord“ vyriausioji ekonomistė J.Rojaka. Savo ruožtu M.Vaičiulis teigia, kad iki šiol iš Vyriausybės verslininkai taip ir neišgirdo, kad, pavyzdžiui, artimiausius penkerius metus naujų mokesčių nebus, o esami nebus didinami. Pasak jo, didesni mokesčiai tik padidins kontrabandos apimtį ir verslo traukimąsi į šešėlį.
Specialistų nedžiugina perspektyvos
Darbo ir socialinių tyrimų institutas prognozuoja, kad nedarbas šiek tiek sulėtės šią vasarą, bet jo augimas tęsis iki 2011 m. kovo–balandžio mėnesių. „Nedarbo augimas bus lėtesnis, bet visgi didės“, – sakė instituto direktorius B.Gruževskis. Šios įstaigos ekspertai įžvelgia, kad ir emigracija šiemet pranoks ankstesnių metų tendencijas. Iki šių metų pabaigos iš Lietuvos emigruos iš viso apie 31 tūkst. piliečių. „Vadinasi, į šalį negrįš apie 25 tūkst. jaunų darbingų žmonių ir sunku pasakyti, kada emigracija stabilizuosis, nes užsienyje įsitvirtinti jau yra kur kas paprasčiau, – kalbėjo B.Gruževskis. – Žmonės nesusiduria su kultūrinėmis, kalbos problemomis, nes ten veikia stiprios lietuvių bendruomenės.“ B.Gruževskis mano, kad Vyriausybė, kad ir kokia ji būtų, priimdama sprendimus pirmiausia privalo atsigręžti į žmogų. Jis primena, kad net krizės metu Olandijoje nedarbas padidėjo tik 1 procentu, o Lietuva, ko gero, buvo vienintelė valstybė Europoje, kuri sumažino senatvės pensijas.
Šiurkščiai nusižengė ekonomikos logikai
Gediminas Vagnorius, Krikščionių partijos pirmininkas
Vyriausybei akivaizdžiai tenka atsakomybė už sukeltą tikrą ekonominę krizę, kurios niekaip negalima pateisinti pasaulyje kilusiais fi nansiniais sunkumais. Šiurkščiai nusižengdama ekonominei logikai ir nepaisydama ES valstybių patirties, Vyriausybė nepagrįstai pakėlė mokesčius ir nusmukdė vartojimą vidaus rinkoje. Biudžetas neteko maždaug trečdalio įplaukų, o BVP smuko keturis kartus. To pasekmė – darbo neturi kas penktas Lietuvos pilietis. Premjeras taip ir nepradėjo koordinuoti ekonominės ir socialinės politikos. Vyriausybė pasirinko pavojingą kelią. Užuot rūpinusis įplaukomis į biudžetą, Vyriausybė pradėjo daug ir brangiai skolintis. Ji turėjo ne liesti mokestinę bazę, o didinti vartojimą vidaus rinkoje. Nereikėjo mažinti pensijų ir išmokų, nes jos palaiko gyventojų perkamąją galią. Reikėjo tartis su bankais, kad jie nemažintų paskolų portfelio, bei įgyvendinti ekonomikos skatinimo programas, kurias įgyvendino kitos ES šalys.
Vyriausybė nesiekia pažaboti monopolininkų
Viktoras Uspaskichas, Europos Parlamento narys
Anksčiau Vyriausybė ne pagal išgales didino socialines garantijas ir leido įsigalėti monopolininkams. Dabartinis ministrų kabinetas padarė didžiulę klaidą, kai krizės išvakarėse ne sumažino, o padidino mokesčius toms gamybos bendrovėms, kurios vidaus rinkoje konkuruoja su importu. Tai palankiausia darbo vietoms kurti sritis. Lenkijoje PVM padidėjo tik nuo 3 iki 5 proc., Didžiojoje Britanijoje ir dar šešiose valstybėse PVM išvis nebuvo padidintas, o pas mus atvirkščiai – PVM padidintas. Dabar apie monopolininkus. „Lietuvos dujos“ pirmą kartą savo istorijoje per vienų metų ketvirtį uždirbo 71 mln. Lt grynojo pelno. Padauginkite šią sumą iš keturių ir gausite, kad per metus „Lietuvos dujos“ uždirbs 280 mln. Lt pelno krizės metu! O ši įmonė juk buvo parduota už 200 mln. Lt. Deja, Vyriausybė nesirūpina, kad monopolininkas būtų pažabotas.
Gediminas STANIŠAUSKAS
