Socialdemokratai siūlo liberalizuoti sienos kirtimo režimą tarp Lietuvos ir Kaliningrado. Mūsų partijos požiūriu, reikėtų suteikti galimybę visiems šios srities gyventojams lankytis Lietuvoje ne tik dabar nustatytu 30–50 kilometrų nuo sienos atstumu.
Kaip žinome, Lietuva ir Rusija derėjosi dėl susitarimo, kuris leistų be vizų valstybės sieną kirsti žmonėms, gyvenantiems iki 30 arba 50 kilometrų nuo sienos. Tačiau Rusija šio pasiūlymo atsisakė ir kartu su Lenkija dabar siekia, kad supaprastinta gyventojų judėjimo tvarka būtų taikoma visiems Kaliningrado srities gyventojams. Tam būtina keisti ES taisykles. Lietuva Rusijos ir Lenkijos iniciatyvą iki šiol vertino atsargiai.
Bet nejau lenkai nežino, ką daro ir leidžiasi rusų vedžiojami už nosies, o mes, kaip visada, geriausiai viską išmanome? Ar ligšiolinį Lietuvos vangumą Lenkijos iniciatyvų fone lėmė protingas mūsų valdžios atsargumas, ar kaip sveiko proto nepaisanti fobija?
Socialdemokratai nuolat pabrėžia, kad yra gana nelogiška palengvinto judėjimo leidimus turintiems Kaliningrado gyventojams drausti lankytis, pavyzdžiui, Klaipėdoje, kur gyvena jų giminės ar draugai. Dabartiniam režimui, dėl kurio šalys susitarė, nors dar jo neįgyvendino, trūksta logikos, nes už palengvinto judėjimo zonos ribų atsiduria miestai, kuriems „pritrūko“ kelių kilometrų,
Esama padėtis tam tikru atžvilgiu diskriminuoja už 30–50 km. pasienio zonos atsiduriančius Kaliningrado srities gyventojus. Apie tai šiemet jau garsiai kalba ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, raginanti spręsti šią problemą.
Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas apgailestauja, kad supaprastinto sienos kirtimo režimas Lietuvos pusėje tegalios 30–50 kilometrų zonoje. „Mes šiandien kalbėjome, kad į 30 kilometrų zoną nepakliūna nei Druskininkai, nei Palanga, nei Klaipėda, tai tos tradicinės vietos, kur vyksta Rusijos turistai, ir klausimas, pirmiausia, yra ekonominis“, – teigė jis.
Pagal Europos Parlamento rezoliuciją 1931/2006, Šengeno sutartį pasirašiusioms šalims narėms leidžiama supaprastinti vizų režimą žmonėms, gyvenantiems 30 km (ar 50 km) spinduliu nuo išorinės Šengeno sienos.
2009 m. liepą Lietuva, Lenkija ir Rusija pradėjo rengti prašymą EK, kuriame prašoma šį lengvatinį vizų režimą suteikti visiems Kaliningrado srities gyventojams. Vėliau Lietuva pasitraukė iš šio prašymo rengimo proceso.
Šis pasitraukimas, kaip ir apskritai pasyvaus stebėtojo vaidmuo vargu ar buvo naudingas Lietuvai. Savo ruožtu Lenkija puikiai išnaudojo aktyvaus dalyvavimo procese galimybes, rodydama iniciatyvą ir nelaukdama, „ką pasakys Briuselis“.
Siekdama pagerinti santykius su Rusija, oficialioji Varšuva jau seniau išreiškė norą su Maskva pasirašyti dvišalį susitarimą, kuriuo remiantis Kaliningrado srities gyventojai galėtų kirsti Lenkijos teritoriją be vizų.
Planui entuziastingai pritarė Maskva, nes jis leidžia įkvėpti daugiau gyvybės Kaliningrado srities ekonomikai. Maskva reiškė pageidavimą paversti Kaliningradą, kurį supa vien ES valstybės narės, rusiškuoju Honkongu.
Remiantis Lenkijos pasiūlyta schema, Kaliningrade gyvenantiems rusams leidžiama kirsti sieną parodant asmens dokumentą, įrodantį, kad jie gyvena regione. Tačiau kritikų nuomone, tokią sistemą lengva apeiti. Nuogąstaujama, kad atviromis durimis į ES galės pasinaudoti ne tik Kaliningrado srities, bet ir visos Rusijos piliečiai, sugebėję gauti reikiamus dokumentus.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos Rytų politikos departamento vadovas Jaroslavas Bratkevičius (Jaroslaw Bratkiewicz) atmeta tokius nuogąstavimus.
„Europa turėtų labiau pasitikėti mūsų sugebėjimu apsaugoti savo sienas“, – sakė pareigūnas. Anot J. Bratkevičiaus, panašus susitarimas su Ukraina nepaaštrino nelegalios imigracijos ir kontrabandos problemų.
Nemenkos sumaišties į procesą įneša kintanti Rusijos pozicija. Neseniai Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, viešėdamas Kaliningrado srityje, per susitikimą su vietos studentais ištarė tikrą nuomonių audrą sukėlusius žodžius.
Vienam studentų V. Putinui uždavus klausimą apie bevizį režimą Kaliningrado srities gyventojams, Rusijos premjeras atsakė, kad Kaliningrado išskyrimas trukdytų vizų režimo likusiems Rusijos gyventojams liberalizacijai.
„Nenorime daryti išimčių nė vienam regionui. Visi Rusijos žmonės turi turėti vienodas galimybes. Jei jie išspręs problemą Kaliningrado srities atžvilgiu, tai visa likusi Rusija neteks galimybės įgyvendinti supaprastintą vizų režimą“, – pareiškė V. Putinas.
Dabar yra šiek tiek sutrikusi ne tik Europos Sąjunga, bet ir Kaliningrado sritis: dėl vizų režimo liberalizacijos jau sutarta, tačiau vietos gyventojams vienas opiausių klausimų – bevizis vykimas į Europą.
Maža to, ir Rusija, ir Baltarusija, nepritaria Lietuvos siūlomam 50 kilometrų zonos atvėrimui. „Jis neišsprendžia laisvo judėjimo klausimo ir turi diskriminacinį pobūdį. 30 ar 50 kilometrų zoną prižiūrėti, sekti nėra galimybių", – aiškino Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė.
Jo teigimu, į Rusijos Užsienio reikalų ministeriją yra kreipęsi Kaliningrado srities gyventojai ir srities vadovybė, prašydami tokio susitarimo nepasirašyti, nes esą jis turi diskriminacinį pobūdį.
Oficiali Lietuvos pozicija iki pastarojo meto skelbė, jog pirmiausia reikėtų pasirašyti tokį susitarimą ir pažiūrėti, kaip sekasi jį įgyvendinti, o tik tada būtų galima kalbėti apie zonos išplėtimą. Buvo argumentuojama, kad visiškas sienų atvėrimas kelia nuogąstavimų, susijusių su saugumo reikalavimais, kontrabanda, akcizinių prekių patekimu į Lietuvą.
Bet nejau iš tiesų yra toks didelis skirtumas – ar supaprastinto sienos kirtimo zona baigsis 50 kilometrų, ar 150 kilometrų atstumu nuo sienos? Nejau už saugumą ir tvarką atsakingos tarnybos yra pajėgios atlikti savo pareigą tik 50 kilometrų pločio ruože, o 80 ar 100 kilometrų atstumas jas daro visai bejėges? Kur šiuo atžvilgiu sveikas protas ir logika?
Ar Kaliningrado gyventojas be vizos Klaipėdoje bus daug baisesnis negu Šilutėje?
Jei saugumą ir teisėtumą užtikrinančios tarnybos tinkamai dirbtų savo darbą, būtų galima labiau paisyti ekonominių, geopolitinių, bendražmogiškų argumentų, o ne vien „rusų baimės“ veiksnio.
Glaudesni ir paprastesni ryšiai su Kaliningradu Lietuvai galėtų būtų naudingi ekonominiu atžvilgiu. Negalima visko vertinti vien akcizų matu. Savo ruožtu spartesnis Kaliningrado srities integravimas į Europą yra svarbus geopolitiniu požiūriu.
Galiausiai jei jau liberalizavimo klausimas yra keliamas, naudingiau būti tais, kurie ieško galimybių vaidinti aktyvų vaidmenį vykstančiuose procesuose nei tais, kurie visko bijo, blaškosi ir velkasi procesų „uodegoje“.
Aloyzas Každailevičius, LSDP Klaipėdos skyriaus tarybos narys
