Grupės “Antis” lyderis ir architektas Algirdas Kaušpėdas įvedė lietuviams naują terminą - politinis-socialinis-kultūrinis zombis. Pasak muzikanto, daugelis nepastebi ir negali patikėti, kad tokių zombių aplink mus yra daug ir kad netgi kiekvienas iš mūsų tam tikru mastu yra zombis. Kaip tikras profesorius A. Kaušpėdas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo dalyviams įvardijo zombių požymius, klasifikaciją ir būdus su jais kovoti. Vienas pagrindinių mūsų ginklų – savivoka ir noras išsilaisvinti.
Pasak šio žinomo “zombių eksperto”, kovoti su zombiais turi kiekvienas.
“Žmonių negalima skirstyti į “zombius” ir “nezombius”. Tai yra absoliučiai zombiškas principas. Aš ne zombis, čia – zombis. Toks atskirties fiksavimas ir pasakymas “taip, yra problema, bet ji manes neliečia”, iš karto viską paaiškina. Jei kažkas sako, “aš ne zombis”, tai iš karto yra zombis. Tai kurgi yra tie zombiai... Pranešime bandžiau išaiškinti, kad jie yra kiekvieno iš mūsų galvoje. Mūsų smegenys yra zombizuotos. Daugiau ar mažiau – tai jau kitas klausimas. Ir reikia matuoti savo tuos procentus ir pradėti nuo savęs. Manęs paklausia - o pats tu kas? Sakau, nu kas – zombis. Ir koks yra principas – jei nori mesti rūkyti, reikia surūkyti porą pakelių cigarečių, kad pasidaryti bjauru, kad apsivemtum ir įzombimtum save šitai priklausomybei. Tai tada išsizombinti labai lengva. Nes tada pamatai savo problemą visu bjaurumu. Taigi, mes turime kalbėti apie tas savo problemas, nebijoti atrodyti nepatraukiai, nebijoti atrodyti tuo zombiu. Zombiška yra visa laiką tik kurti savo įvaizdį, gražų fasadą ir mąstyti, kad tik niekas jokiu būdu nepagalvotų, kad esate zombis. Reikėtų kiekvieną kartą būti savimi”, - apie drąsą ir pasirinkimus kalbėjo “Anties” lyderis.
Labiau įsigilinus į “zombių ligą”, "mokslininkas" pataria imtis gydymosi proceso.
“Manau, kad pagrindinis dalykas kiekvienam žmogui yra kelti savo kokybę. Tiesiog būti truputį mažiau zombiu. Ir vat toks vienas prie kito, šviesesnis prie šviesesnio ir, žiūrėkit, nušvisim. Ir viskas bus gerai”, - optimizmo nestokojo A. Kaušpėdas.
Bedorodamas “zombišką temą”, architektas nepraleido progos skatinti jaunimą susimąstyti ir naudotis galimybėmis keisti ir kurti Lietuvą tokią, kokią ją norime matyti ir kuria galime didžiuotis.
“Vat norėjau pasakyti – kalbame apie tapatybę. Kas yra tapatybė? Tapatybė yra procesas, tapatybė yra kūryba. Tai nėra kažkas, ką turime priimti kaip kažkokią dovaną, atsiversti į lietuvybę. Čia tokia patriotiškumo idėja, bet ji jau sena, XX amžiaus. Dabar jau visi naudoja naują žodį – pilietiškumas. Anksčiau buvo patriotizmas. Iš tikrųjų pilietiškumas yra gyvenimas pilyje. Tai pilies žmogaus arba piliečio būsena, kada man svarbu, kaip ta pilis atrodo, kaip ten tie bokštai, kuorai, ta architektūra. Kaip ten tos sienos atrodo, ar jos pakankamai saugios. Galų gale norisi išėjus iš šalies pasižiūrėt, ar mūsų pilis gražiai įsipiešia į kraštovaizdį ir t.t. Pilietis yra tos pilies gyventojas. Ir man tada labai svarbu, kad ir kitas pilietis būtų toks pat sudomintas tos pilies gerbūviu, tos pilies lygiu, prestižu. Tai vat tas naujasis pilietiškumas yra naujoji kūryba. Mes turime paprasčiausiai kurti savo šalį. Ne žiūrėti į tas senas pramones, bet jas įvardyti, iš jų vaduotis ir kurti naują Lietuvą. Kurti naują pilį – gražią, šiuolaikišką. Ir labai įdomu, čia yra visa esmė, kodėl man norisi būti lietuviu. Todėl, kad esame nedidelė tauta ir viskas yra suprantama. Mes galime iš tikrųjų sukurti labai autentišką pilį, labai įsimenančią ir mes iš tikrųjų galime labai stipriai konkuruoti su kitom pilim. Nes mūsų pilis turės išskirtinį bruožą”, - prisidėti prie savo šalies puosėlėjimo visus kvietė ir skatino A. Kaušpėdas.
