Nugriaudėjo vasario 16-osios salvės vėl suteikdamos progą pamąstyti apie tai, kur esame ir kur einame.
Kaip mąstome ir kaip kalbame
Kai prieš penkerius metus, būdamas finansų ministru, negalėdamas sutikti su tuometiniais mokesčių reformos siūlymais, nusprendžiau atsistatydinti, paramos, galima sakyti, nesulaukiau nei iš savų, nei iš svetimųjų. Pamenu, kaip Seimo narys Algis Čaplikas tuomet ironizavo, kad elgiuosi ne valstybiškai, o savanaudiškai ir taip gelbsčiu savo prestižą bei savo, kaip politiko, mundurą. Šiandien tarsi apsikeitėm vietomis ir belieka tik apgailestauti, kad buvęs sveikatos ministras laiku nespėjo pasinaudoti savo kažkada paleista replika – laiku nepasirūpino savo, kaip politiko, prestižu. Kita vertus, dabartinis Premjeras Andrius Kubilius, tuomet iš aukštos opozicijos tribūnos mano pasitraukimą iš finansų ministrų panaudojo, kaltindamas socialdemokratus noru būti valdžioje bet kokia kaina. Tuomet jis teigė, socialdemokratai akivaizdžiai gali pajusti, kaip "giliai jie yra įklimpę dėl savo noro būti valdžioje bet kokia kaina, dėl to noro būti valdžioje atsisakę bet kokių gilesnių susitarimų dėl Vyriausybės programos". Šiandien matant nesuprantamą Premjero elgesį korupcijoje paskendusios Sveikatos ministerijos gynėjo vaidmenyje, galima būtų skaudžiausiai kritikuoti cituojant jo paties kažkada pasakytus žodžius. Kokios gi kitos priežastys, jei ne noras būti valdžioje, įkvėptų Premjerą tokiam netinkamam korupcijos advokato vaidmeniui? O jei – neduok Dieve – yra kitos mums nežinomos priežastys, tai nesunku įtarti, kad jos dar painesnės ir gali būti, jog yra dar labiau kompromituojančios valdančiuosius.
Politinis bumerangas – ir linksmas, ir pavojingas dalykas
Ypač jei esi atsakingas žmogus ir sieki, kad žodžiai su darbais derėtų. Ką gali padaryti, būdamas opozicijoje – stebėti, analizuoti ir kritikuoti klaidingus valdančiųjų veiksmus. O liaudiškai sakant, opozicijoje tarsi pats kipšas už liežuvio tampo: kritikuok į sveikatą, būk šmaikštus, kalbėk tai, ką tauta nori išgirsti, ir būsi pirmas ...visame Seime. Ir dar garsiai šauk, kad visi, o ypač žiniasklaida išgirstų. Tada niekas negalės pasakyti, kad opozicija bedantė...
Nežinau, kas ir kodėl, viešųjų ryšių terminologija kalbant, paleido šią komunikacinę žinutę: “opozicija bedantė”, tačiau suprantu, kad jos tikslas vienas – išprovokuoti opoziciją karštiems rėksmingiems pareiškimams, kurie kada nors skaudžiai muš per galvą grįžę politiniu bumerangu. Todėl mes nesisvaidėme ir nesisvaidysime neatsakingais pareiškimais.
Skaičiuoti reikia ne balsus, o drąsias idėjas
Kaip didžiausios opozicinės frakcijos seniūnas galiu pareikšti: esame per daug patyrę, kad pasiduotume tokiai provokacijai. Mes jaučiamės dirbantys itin stiprioje opozicijoje, tokioje, kokios dar ir niekada nebuvo, net kelios skirtingos partijos ramiai ir išmintingai rengiame bendrą programą, bendradarbiaujame ieškodami idėjų, reikalingų Lietuvai.
Tikime Lietuva, Lietuvos žmonėmis ir savo galimybėmis. O savo oponentams galime šmaikščiai atrėžti: “šuo loja, – karavanas eina.” Kas ir ką bekalbėtų, mes nemiegame, mes dirbame. Valdantieji mūsų galimybes skaičiuoja Seimo narių skaičiumi, o mes esame įsitikinę – skaičiuoti reikia ne balsus, o drąsias politines, ekonomines idėjas, kurios išves Lietuvą iš sunkmečio.
Algirdas Butkevičius, LSDP frakcijos seniūnas
