Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
Padidinus akcizą alui, kurį verda daugiausia užsienio kapitalo įmonės, išvežančios pelną, butelis brangtų apie 5 ct, o ir kontrabandininkams tai – nepatraukli prekė. Tačiau alaus suvartojimas, pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, ir taip mažėja. Didinant akcizą degtinei rizikuojama gerokai paskatinti kontrabandą.
Į ką atsižvelgs alkoholio akcizą didinti besiruošianti Vyriausybė, už surinktus pinigus ketinanti pridurti pensininkams? Kokios grėsmės kiltų Lietuvai nesuvaldžius kiaulių maro? Ar pirmą kartą užimta pirmoji reitingų vieta paglostė A. Butkevičiaus savimeilę – Edmundo Jakilaičio interviu su premjeru.
– Pone Butkevičiau, ar teisingai supratau, kad nutarėte didinti akcizus visam alkoholiui?
– Taip. Politinėje taryboje priimtas politinis sprendimas didinti akcizus visiems alkoholiniams gėrimams iki 20 proc. Tačiau prieš pateikdami projektus Seimui atliksime tam tikrą analizę – žiūrėsime, kiek suvartojama alaus, vyno ir stiprių alkoholinių gėrimų.
– Sakote, tai nebus daroma aritmetiškai pridedant 20 proc. prie dabar galiojančio akcizo nepriklausomai nuo alkoholio rūšies?
– Mes analizuosime. Turime informacijos, kad alaus suvartojimas pastaruoju metu labai sumažėjo. Tai labai keista. Turime patikrinti šią informaciją, nes alaus kontrabanda yra mažiausia. Visi žinome, kad kontrabandininkai gabena degtinę, viskį, spiritą.
Tačiau nereikia galvoti, kad iš surinktų padidintų akcizų mes galėsime kompensuoti sumažintas pensijas. Tam reikės 88 mln. litų. Mes vis dėlto tikimės, kad nacionalinio biudžeto pajamų planas bus įvykdytas ir viršytas. Manau, papildomų pajamų dalį bus galima skirti pensijų kompensavimui. O kalbant apie alkoholio suvartojimą Lietuvoje, tai Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti skaičiai kelia šiurpą.
– Dažniausiai atsitinka taip, kad sprendimai ženkliai didinti akcizus iššaukia priešingą rezultatą. Taip atsitiko ir su Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimais dėl akcizų didinimo, net iki šiol akcizų surinkimas negrįžo į ikikrizinį lygį. Ar ir dabar nebus padaryta ta pati klaida? Norima surinkti daugiau pajamų, o iš tiesų tai tik paskatins „šešėlį“ ir pinigų bus surinkta mažiau. Jūs puikiai žinote, kad ir pernai akcizų surinkimo planas nebuvo įvykdytas 2 proc.?
– Mus labai nustebino, kad alkoholio akcizų surinkimo planas nebuvo įvykdytas. Taip atsitiko ir su akcizais už degalus. Palyginus informaciją, kiek šalyje yra sunaudojama degalų ir kiek surenkama akcizų, akivaizdu, kad nemaža dalis degalų atgabenama kontrabandos keliu. Panaši situacija ir su alkoholiu. Antraip iš kur tie didžiuliai alkoholio suvartojimo skaičiai, kuriuos pateikia Sveikatos apsaugos ministerija, jei akcizo už alkoholį surinkimas byloja kitką? Atsakymas vienas – klesti kontrabanda.
– Ar Lietuva gali sau leisti didinti stiprių alkoholinių gėrimų akcizą, nesusitvarkiusi su kontrabanda? Jei bus padidintas akcizas, pridėjus dar pridėtinės vertės mokestį, skaičiuojamą nuo akcizo, butelis degtinės parduotuvėje kainuos 2,5 lito brangiau. Kontrabandininkams džiaugsmas...
– Nesakau, kad akcizą didinsime 20 proc., gal akcizai didės tik 10 proc. Reikia žiūrėti į realybę.
– Kas lems sprendimą, kiek bus didinamas akcizas vieniems ar kitiems alkoholiniams gėrimams? Pavyzdžiui, penktadaliu pakėlus akcizą alui, butelis alaus pabrangtų viso labo 5 centais, o degtinės butelis – net 2,5 lito.
– Sprendimą lems pateikta analizė ir skaičiavimai, kiek pabrangs alkoholis pakėlus akcizą 5, 10 ar 20 proc. Mes kalbėsimės ir su verslininkais, žiūrėsime, kokia jų finansinė padėtis – juk pakėlus mokesčius galima ir nedarbą padidinti. Galiu pažadėti, kad šis klausimas bus išsamiai išnagrinėtas ir tikrai nebus didinamas akcizas visam alkoholiui vienodai.
– Ar Jūsų sprendimui turės įtakos, kokio kapitalo yra alkoholio įmonės, nes taip jau susiklostė, kad stipriausius alkoholinius gėrimus gamina lietuviai, o didžiosios alaus daryklos yra užsienio kapitalo įmonės, kurios išveža pinigus iš Lietuvos. Vietinio kapitalo pinigai lieka. Ar Jums tai yra argumentas?
– Argumentas labai rimtas. Būtų labai gerai, kad galima būtų priiminėti įstatymus, skatinančius vidaus verslą, bet esame ES nariai ir jokių išskirtinių variantų Lietuvos ar užsienio kompanijoms negali būti. Norėčiau, kad Lietuvos smulkieji aludariai turėtų tam tikrus segmentus ir nebūtų išstumti iš rinkos. Žinoma, jiems negalima eiti lengviausiu keliu – pilstyti vadinamuosius „bambalius“, juos dar pastiprinti spiritu ir girdyti tautą. Tai nepriimtina. Manau, mes rasime sutarimą su verslininkais. Žinoma, didinami mokesčiai verslui nepatinka, tačiau reikės rasti geranorišką, abiems pusėms priimtiną sprendimą.
– Pone Butkevičiau, paaiškinkite ir dar vieną sprendimą. Kam ir kada nusprendėte didinti pensijas?
– Konservatorių ir liberalų Vyriausybė sumažino pensijas tiems, kurių pensijos buvo santykinai didesnės. Gaunantiems iki 650 litų pensijos nebuvo mažinamos. Kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad ankstesnė Vyriausybė padarė klaidą ir sumažintas pensijas reikia atkurti, manau, būtų socialiai neteisinga kompensuoti pensijas tik tiems, kurių pensijos buvo sumažintos. Tada tie, kurie gavo ir gauna mažas pensijas, ir ateityje gaus pačias mažiausias.
Noriu paaiškinti, kodėl mes kalbame apie papildomas pajamas valstybės biudžete. Galėjome pasakyti: tai yra „Sodros“ biudžeto klausimas, skirsime jai, tarkim, 100 mln. litų viršplaninių pajamų ir tegu „Sodra“ juos paskirsto sumažintoms pensijoms kompensuoti. Tačiau mes esame sutarę ieškoti galimybių iš „Sodros“ biudžeto ateinančiais metais pradėti didinti mažiausias pensijas. Sumažintų pensijų kompensavimui šiemet reikėtų 88 mln. litų, kitąmet – 167 mln., 2016 metais – 177 mln. litų.
Politinėje taryboje esame sutarę, kad sumažintos pensijos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto, o iš „Sodros“ biudžeto bus po truputį didinamos mažiausios pensijos.
– Tačiau tikslių skaičių kol kas neturite?
– Neturime, tačiau politinėje taryboje esame sutarę, kad būtų socialiai teisinga pensijas didinti, antraip dalis pensininkų jausis nuskriausti.
– Dar vienas svarbus dalykas. Lietuvoje – kiaulių maro pavojus, jau yra pirmieji draudimai kiaulių augintojams. Gal reikės išskersti ir sunaikinti visas kiaules?
– Kol kas numatyta pavojingomis zonomis paskelbti 5 rajonus, juose nėra didžiųjų kiaulių kompleksų. Tai pagerina situaciją. Tuose rajonuose bus prašoma žmonių išskersti turimas kiaules. Visos paskerstos kiaulės bus ištirtos, jas auginę žmonės gaus kompensacijas.
– O kas toliau?
– Yra stiprinama kontrolė vietose, kur yra kiaulių kompleksai, fermos. Į jas uždrausta įžengti pašaliniams, žmonės, dirbantys kiaulių komplekse, negali vaikščioti po kitas vietas, kur laikomos kiaulės. Yra nustatytos taisyklės ir kompleksuose naudojamoms transporto priemonėms, jos turi būti dezinfekuojamos, ir panašiai.
– Kiaulininkystė Lietuvoje yra svarbi žemės ūkio šaka. Ar europiniu lygiu nėra svarstoma galimybė taikyti sankcijas visai Lietuvai?
– Ne. Manau, ES leis eksportuoti kiaulieną iš Lietuvos į ES šalis, nebent nepajėgtume susitvarkyti su šia problema. Niekas Europoje nuo to neapsaugotas, nes nustatyta, kad afrikinis kiaulių maras atkeliavo iš Gruzijos.
– Pakalbėkime ir apie Jums malonesnius dalykus. Pirmą kartą reitingų lentelėje aplenkėte Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tik nesakykite, kad nesidžiaugiate ir Jums tai nesvarbu.
– Vieną dieną reitingai gali būti aukšti, kitą dieną jie gali kristi. Vadovauju Vyriausybei ir puikiai žinau, kad bet koks priimtas nepopuliarus sprendimas veikia žmonių nuotaikas ir nuomonę. Dirbant kitose institucijose, užimant kitas pareigas, tokių staigių pokyčių mažiau.
– Galima suprasti, kad visuomenė teigiamai sureagavo į Jūsų sprendimą nedalyvauti prezidento rinkimuose? Ar Jūs to tikėjotės?
– Tikrai galvojau, kokia bus visuomenės reakcija: ar visuomenė nori, kad Vyriausybė būtų stabili, kad būtų dirbama, o ne politikuojama, nes politikuojant galima priimti ir populistinių sprendimų siekiant patraukti rinkėjus savo pusėn. Kitą vertus, mąsčiau, ar žmonės nori tam tikros kovos. Manau, kad nugalėjo blaivus protas.
– Kandidatų spektras būsimuose rinkimuose po truputį aiškėja: Rolandas Paksas nedalyvaus, D. Grybauskaitė dar nepasakė sprendimo, bet jį galima nuspėti. Jūsų nuomone, ar bus antras prezidento rinkimų turas?
– Sakėte, kad R. Paksas nedalyvaus, bet dar neaišku, ką partija „Tvarka ir teisingumas“ kels kandidatu. Jei rinkimuose dalyvaus Valentinas Mazuronis, tai jis tikrai bus stiprus kandidatas. Mūsų iškeltas Zigmantas Balčytis – taip pat. Manau, ir kiti nusiteikę rimtai kovai. Manau, antras turas bus.
– Manote, kad per penkerius metus D. Grybauskaitės galimybės laimėti pirmajame ture sumažėjo?
– Neatmetu galimybės, kad D. Grybauskaitė galėtų laimėti ir pirmame ture. Susiformavusi visuomenės nuomonė apie ją yra gana tvirta.
