Reikia žiūrėti į ateitį, o ne žvalgytis į praeitį, tokiais žodžiais Seime vykusioje spaudos konferencijoje socialdemokratų lyderis, frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius atmetė valdančiosios daugumos kaltinimus, neva socialdemokratai kalti dėl išaugusių valstybės skolos tvarkymo išlaidų. Jo teigimu, jeigu konservatoriai būtų skolinęsi ne už 9 proc. iš komercinių bankų, o iš Tarptautinio valiutos fondą, ką padarė Latvija, skola būtų gerokai mažesnė, o skolos aptarnavimas neaugtų taip žaibiškai (kitiems metams numatyta jau 2,1 mlrd.lt).
A.Butkevičius konstatavo, kad ir ateityje numatomas valstybės skolos augimas, nes valdančioji dauguma nesugeba racionaliai panaudoti brangiai pasiskolintų lėšų, jų vykdomai skolinimosi politikai trūksta viešumo ir skaidrumo. „Mano pozicija, kad skolintis galima tik ilgesniam periodui ir kuo mažesnėmis palūkanomis, o skolintos lėšos turi užtikrinti ilgalaikę ekonominę naudą: naujų darbo vietų kūrimą ir tuo pačiu emigracijos mažinimą“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Politiką stebino Finansų ministerijos vengimas pateikti naujausius duomenis, nors jam pačiam vadovaujant Finansų ministerijai, nebūdavo trukdžių gauti duomenis politikams, o ypač Seimo biudžeto ir finansų komiteto nariams.
A.Butkevičiaus teigimu, valdančioji dauguma vengia panaudoti valstybės vidinius resursus: nors bankai siūlo labai mažas palūkanas, gyventojų indėliai bankuose auga. Jeigu būtų platinamos Vyriausybės obligacijos ar vertybiniai popieriai už pvz., 3,5 proc. palūkanas, akivaizdu, jog nemaža dalis gyventojų galėtų tuo pasinaudoti, o valstybei reikėtų mažiau skolintis.
Socialdemokratų lyderis kalbėjo pasigendantis valstybės skolinimosi poreikio planavimo, nes kai planavimo nėra, tai skolinti pinigai guli bankų sąskaitose, o palūkanas vis tiek tenka mokėti. Pasak A.Butkevičiaus, socialdemokratai rengia pasiūlymus dėl integruotos viešųjų finansų duomenų sistemos sukūrimo. Tokia sistema padėtų geriau valdyti viešuosius finansus. „Tokią sistemą, tiksliau netgi griežtesnę, turi Norvegija“, – minėjo A. Butkevičius.
Politikui abejotinos pasirodė ir valdančiosios daugumos pagyros dėl suplanuoto 2,8 proc. fiskalinio deficito. „Nuolat girdžiu kalbas apie skaičius, bet kodėl nekalbama apie žmogų? Ar nereikėtų šiek tiek padidinti deficitą tam, kad būtų sukurta naujų darbo vietų, o Lietuvos žmonėms nereikėtų išvažiuoti ir mokėti mokesčius kitoms šalims“, – klausė A. Butkevičius.
