Pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie naująją konservatorių retoriką. Priėmę partijos tapatybę apibrėžiantį dokumentą jie ragina atsisakyti lietuviams būdingo pesimizmo ir optimistiškiau žvelgti į savo tautos ateitį, pamiršti nusivylimą ir nebematyti praeityje padarytų klaidų.
Kas slepiasi už šypsenų?
Tokie konservatorių raginimai šiandien skamba itin ciniškai, juk jų retorika pastaruosius du metus buvo persmelkta vien gąsdinimu ir pesimistinėmis prognozėmis. Ar ne pats Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius gąsdino žmones, jog neturi jokių iliuzijų, kad gyvenimas artimiausiu metu gerės? Ar ne jo žodžiai, jog dažnos prognozės pasižymi dėsningumu, kad Lietuvos ekonomika krenta greičiau nei prognozuota (BVP nukritęs žemiau 1989 m. lygio)? Ar ne premjeras teigė – jeigu verslas nesuranda sau sėkmingų verslo sričių ir rinkų, tai iš esmės jų pačių bėda?
Nauja konservatorių retorika A. Kubiliui leidžia su šypsena veide teigti, jog šiandien ekonomika atsigauna, krizės duobė už mūsų nugarų ir neva jo paties valdoma Vyriausybė moka ir gali suvaldyti krizę. Deja, tiesos tame nedaug. Daugelis ekonomikos ekspertų vis dar tvirtina, kad ženklių pokyčių teks laukti ne vienerius metus. Ir priduria, kad ekonomika tik nežymiai atsigauna ir tai – veikiau atsigaunančios pasaulinės ekonomikos tendencijos nei valdančiųjų nuopelnas.
Ne paslaptis, kad ekonominis klestėjimas didele dalimi priklauso nuo investicijų į šalies ekonomiką, verslo skatinimą bei naujų darbo vietų kūrimą. Tam, kad vietiniai ir užsienio verslininkai investuotų, jie privalo pasitikėti šalies valstybinėmis institucijomis bei vyraujančia politika šalyje. Tačiau naktinės reformos ir kitos valdančiųjų padarytos klaidos pakerta bet kokį pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ką jau kalbėti apie nedarbo mažinimą...
Kaip konservatoriai su nedarbu kovojo
Metų pradžioje Premjeras A.Kubilius postringavo, kad šiemet pats svarbiausias Vyriausybės uždavinys bus nedarbo mažinimas. Ir iš tiesų, prasidėjo dar viena ciniška akcija pavadinimu – „bedarbių valymas“. Tokią A. Kubiliaus bedarbių išvarymo iš darbo biržos politiką puikiai atspindi liepos 27-ąją įsigaliojęs Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas, kuriuo buvo pakeistas darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas. Konservatoriai išvadino bedarbius nelegaliai dirbančiais, į darbo biržą ateinančiais tik dėl pašalpų, vėluojančiais bei nesilaikančiais tvarkos. Akivaizdu, jog dėl naujų sąlygų žmonės prarado ne tik bedarbio statusą, bet ir visas socialines garantijas. Maža to, buvę bedarbiai kiekvieną mėnesį ligonių kasai privalės mokėti po 72 litus už privalomąjį sveikatos draudimą. Nebegalėdami gyventi oriai, žmonės priversti rinktis emigranto dalią.
Noriu priminti: iš Lietuvos kiekvieną mėnesį vidutiniškai išvyksta 11 tūkstančių šalies gyventojų. Tarp jų nemažai kvalifikuotų specialistų, vadovaujančių asmenų, darbininkų, aktyvių pilietinės visuomenės narių ir kitų darbingų žmonių, kurie tampa nebereikalingi savo gimtinei. Kol Lietuva subsidijuoja Vakarų valstybes, kai kuriuose regionuose jau juntamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Pokalbiuose su įmonių savininkais girdžiu, kad jie jau dabar priversti viliotis specialistus iš kitų miestų. Natūraliai kyla klausimas: kas bus, kai ekonomika pradės ženkliai augti? Ar neteks kviesti specialistų iš užsienio, nes dauguma lietuvių jau bus išvykę?
Realybės gūsis
Kalbėkime vien faktų kalba. Premjeru A. Kubiliumi pasitiki tik apie 3,9 proc. Lietuvos gyventojų. Per pastaruosius kelis metus daugiau nei pusė teisės aktų buvo parengta Parlamento narių, o ne Vyriausybės kabineto, kaip įprasta Vakarų demokratijose. Teisės aktais tampa tik kiek daugiau nei 40 proc. visų registruotų projektų, nors ankstesnėse kadencijose šis skaičius siekė – 70 proc. Daugiau nei įprasta įstatymų buvo svarstoma ypatingos skubos tvarka, todėl buvo padaryta daug klaidų bei žalos valstybei. Šios kadencijos Seimą ir jo narius, nuolat persekiojo bei persekioja skandalai. Dėl to Etikos ir procedūrų komisijos darbo apimtys padidėjo kelis kartus. Mes, Socialdemokratų partija žiūrim į procesus Lietuvoje realistiškai, deja konservatorių kalbos nuo darbų ženkliai skirias, o pastarieji optimizmu tikrai nekvepia.
Dr. Algirdas Butkevičius yra Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas
