Kasdien mėtomi akmenys į opozicijos daržą – neva pateikta bendra alternatyvioji Vyriausybės programa nėra konkreti. Taip kalba žmonės, kurie kitaip ir negalėtų sakyti – tą kartoja dabartinė valdančioji dauguma, nesugebanti pusantrų metų priimti sprendimų, kurie bent kiek pagerintų padėtį Lietuvoje. Pripažindama mūsų alternatyvą, valdančioji dauguma pasirašytų sau nuosprendį –štai kodėl, taip aktyviai bandoma įteigti, jog naujoji programa nėra konkreti.
Šiandien kiekvienam politika besidominčiam žmogui kyla klausimas – kaip opozicija suburs naują valdančiąją daugumą? Visiems rūpi kiekybė. Kai viešojoje erdvėje imta kalbėti apie skaičius, konservatoriai tuoj puolė dėstyti, kad kokybė yra svarbiau. Iš tiesų – kokybė, o ne kiekybė yra svarbu, štai kodėl mes nepuolėme sudarinėti naujos daugumos prieš metus, štai kodėl labai rimtai ieškojome bendros visų opozicinių frakcijų pozicijos. Galime pasidžiaugti, kad ją radome.
Noriu priminti seną kalstingą klausimą: kas sunkesnis – plunksnų ar švino kilogramas? Aišku, kad svoris yra tas pats, tačiau įdėtos pastangos pernešant vieną arba kitą bus skirtingos. Taip ir su valdžiomis. Šiandien matome, kad kiekybė (dabartinė valdančioji dauguma) prastai valdo kokybę, todėl ir reikalinga nauja dauguma.
Darbo gairės
Opozicijos alternatyvioji programa yra strategija, kurią mes siūlome, išanalizavę dabartinę situaciją. Kiekvienas protingas politikas, kuriam svarbesni veiksmai, o ne populizmas, supranta, kad programa yra gairės darbui. Paaiškinsiu, kodėl. Meluotume, jei sakytume, kad tai, kas yra surašyta programoje bus įgyvendinta identiškai žingsnis po žingsnio, kaip yra surašyta. Dirbant Vyriausybėje, sprendimus reikia priimti greitai, nes situacija kinta. Lietuvą veikia ir kitų šalių ekonomikos, kurios taip pat apimtos krizės. Tad kai kurie sprendimai gali būti pakoreguoti priklausomai nuo situacijos. Šiandien kalbėti galime tik apie tai, kaip konkrečiai elgtumėmės, jei situacija išliktų tokia, kokia yra.
Niekam ne paslaptis, kad metinė įmonių apyvarta krito beveik 30 proc. Ir ji kris, jei nesiimsime skatinti vartojimo. Mūsų programos tikslas – skatinti verslą, užtikrinti socialines garantijas mažiausiais pajamas gaunantiems žmonėms, biudžeto deficitą mažinti ne padidinta mokesčių našta – kaip tai daro dabartinė valdančioji dauguma, bet mažinant nedarbą, tuomet augs vartojimas. Tai jau yra esminis skirtumas tarp mūsų programos ir to, ką pusantrų metų Lietuvai bruka konservatorių valdžia. Kas paneigs, kad konservatoriai neieško pajamų šaltinių kitur, o tik mažino atlyginimus ir didino mokesčius? Tie, kurie nukentėjo – man pritars.
Ko sieksime net, jei liksime opozicijoje?
Net jei liksime opozicijoje, toliau siūlysime smulkųjį ir vidutinį verslą skatinančius žingsnius. Kaip tą padaryti? Reikia grąžinti PVM lengvatinį tarifą vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, viešbučių paslaugoms, šaldytai mėsai ir žuviai, šildymui. Reikia peržiūrėti akcizus kurui ir alkoholiniams gėrimams. Konservatoriai čia imtų rėkti – “iš kokių pinigų, į biudžetą surinksime dar mažiau”!
Reikia pripažinti – lengva nebus. Tačiau skaičiavimai rodo, kad į biudžetą surinktume mažiau lėšų tik pirmus tris mėnesius. Vėliau rezultatas išsilygintų – pasiektų esamą situaciją. Tačiau per tą laiką padidėtų vartojimas, žmonės pirktų daugiau, naudotųsi paslaugomis. Išaugus vartojimui – į biudžetą sugrįžtų mokesčiai.
Kitas konkretus žingsnis – mažinti individualių įmonių įmokas į valstybinį socialinį draudimą. Mokesčiai, kokie užgulė įmones šiandien, neleis joms atsitiesti. Taip pat siūlome sumažinti verslo liudijimo kainą. Noriu pabrėžti, kad to siekiame jau dabar – šie įstatymai yra įregistruoti – tik kažin ar valdantieji mus išgirs...
Vienas iš svarbių žingsnių – bankų veiklos priežiūra, sustiprinta kontrolė. Derėsimės dėl bankų paskolų išdavimo politikos, dėl lengvatinių kreditų verslui.
Kaip skatinsime darbo vietų kūrimą?
Niekam ne paslaptis, kad valstybė skolinosi daug ir už milžiniškas palūkanas. Tačiau užuot skolintus pinigus įliejusi į ekonomiką, Vyriausybė juos palieka pravalgymui. 1,6 mlrd. litų guli Liuksemburgo banke. Ne banke juos reikia laikyti, bet skirti mokyklų, kultūros objektų renovacijai. Kiek darbo vietų būtų sukurta, į biudžetą grįžtų mokesčiai.
ES lėšas būtina investuoti į infrastruktūros objektus. Sakysite, reikia konkretumo. Prašom. Lėšas reikėtų nukreipti katilinių su atsinaujinančiais ištekliais renovacijai ir statybai, hidro objektams, atominei elektrinei, Klaipėdos Jūrų uosto plėtrai, Rail Baltica, Via Baltica tiesimui, viešiesiems logistikos centrams. Ką jau bekalbėti apie kelių ir geležinkelių tiesimą. Atsigautų statybos sektorius – vyrai galėtų išmaitinti savo šeimas. Puikiausias pavyzdys – kaimynė Lenkija. Jos statybos sektoriuje verda gyvenimas – renovuojami daugiabučiai, remontuojami keliai. Lenkijos BVP praėjusiais metais augo. Kodėl lietuviai turi būti kvailesni? Žinoma, kad įgyvendintume šiuos užmojus tektų peržiūrėti investicines programas, finansuojamas ES ir biudžeto lėšomis. Lėšas tektų naudoti kur kas racionaliau, kad gautume į biudžetą didesnę kapitalo grąžą. Itin svarbu sumažinti administracines ir biurokratines kliūtis teikiant paraiškas ES paramai gauti. To valdantieji vis dar nedaro.
Dar vienas svarbus žingsnis – skatinti eksportu užsiimančias įmones. Ar valdantieji skatina eksportą? Ne. Atvirkščiai. Didžiąją dalį eksporto sudaro žemės ūkio produkcija. Valdantieji iš jos atėmė PVM lengvatas. Prekės pabrango ir tapo nekonkurencingos. Siūlome grąžinti PVM lengvatas, skatinti darbo našumą, skiriant lėšų inovacijoms. Privalome pasirūpinti, kad į eksportą orientuotos įmonės turėtų mokesčių lengvatų. Tokios įmonės turi būti skatinamos.
Jei ir toliau lietuviai bus penimi tik kalbom, galime sulaukti kraupaus finalo. Ne veltui J.Laucius yra rašęs: “kai į rankas ilgą laiką nieko neįdedama, jos susigniaužia į kumščius”. Ar to nori valdantieji? Negalime nuvilti savo rinkėjų, nuvilti Lietuvos žmonių, kurie jau suprato, kokią žalą padarė šaliai mokesčių reforma. Įgyvendinsime savo programą, kad įrodytume, jog Lietuva gali išlipti iš šio klampaus liūno.
LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius
