Finansų ekspertams ir visuomenei diskutuojant apie minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimo pliusus ir minusus, finansų ministerija meta svarų kozirį, neva iki 900 litų padidinus minimalią algą, šalies viešieji finansai patirtų 41 mln. litų nuostolį per 2011 metus. Tačiau finansų ministerijos specialistai kažkodėl suskaičiavo tik algos didinimo poveikį valstybiniame sektoriuje, akivaizdžiai „užmiršdama“ privatų verslą.
„Stebina toks siauras specialistų požiūris vertinant siūlymų įtaką nacionaliniam biudžetui bei viešiesiems finansams. Akivaizdu, kad ir nedidelis MMA padidinimas tik dirbantiems valstybės sektoriuje turėtų nors ir nedidelę, bet teigiamą įtaka šalies vidaus vartojimui, nes papildomo 100 litų minimalų atlyginimą gaunantys žmonės į kojinę tikrai nekiš, o kaip ir visus gaunamus pinigus išleis kasdieniams poreikiams, todėl dalis šių pinigų per vartojimo mokesčius vėl grįš į biudžetą“, - sako Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Jis įsitikinęs, kad dėl vartojimo augimo atsirastų naujų darbo vietų bei mažėtų šešėlinis verslas.
Taip pat socialdemokratų lyderį A.Butkevičių stebina, kodėl Finansų ministerijos specialistai visiškai nevertina padidėjusio MMA įtakos privačiame sektoriuje.
Pagal Statistikos departamentą 2010 m. darbuotojų, uždirbančių 800 lt. valstybės sektoriuje yra tik 5,7 proc., tuo tarpu tokių darbuotojų skaičius privačiame sektoriuje dvigubai didesnis – 11,7 proc. Be to, pačių šios grupės darbuotojų privačiame sektoriuje yra 4 kartus daugiau. O tai reiškia, kad, skaičiuojant kaip ir Finansų ministerija, aritmetiškai (neįvertinus netiesioginio poveikio biudžetui per vartojimą) būtų sumokėta keturgubai daugiau gyventojų pajamų bei sveikatos draudimo ir SODRA mokesčių.
Remiantis Finansų ministerijos skaičiavimais bei pritaikius proporcijos metodą, pagal minėtą pasiūlymą, privataus sektoriaus teigiama įtaka per mokesčius viešiesiems finansams būtų iki 269,7 mln.lt per metus, o suminis (dabar jau teigiamas) poveikis, neįvertinus išaugusio vartojimo ir atitinkamai papildomai gautinų į biudžetą vartojimo mokesčių, sudarytų iki 228,7 mln. Lt per metus.
Pagal absoliutų MMA dydį Lietuva yra beveik pačiame Europos Sąjungos (ES) šalių sąrašo gale: Lietuva lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2010 m. minimalus atlyginimas Lietuvoje buvo vienas mažiausių tarp Sąjungos šalių. „Matant tokį vaizdą ir žinant, kad Airijoje ir Britanijoje minimalūs atlyginimai yra, švelniai tariant, didesni, o prekių ir paslaugų kainos jau artimos lietuviškoms, nė kiek nestebina nei Lietuvos darbuotojų nusivylimas, nei emigracijos mastai“, - sako LSDP frakcijos seniūnas A.Butkevičius.
Jo teigimu, Latvija jau pritarė naujai koncepcijai, pagal kurią būtų nustatoma minimali mėnesinė alga. Nuo 2012-ųjų Latvijoje minimali mėnesinė alga kasmet didėtų po 3 proc., 2014 metais siektų 218 LVL (apie 1.066 Lt) per mėnesį. Tuo tarpu, Lietuvoje vis dar ieškoma priežasčių, kaip to išvengti.
„Finansų ministerijos aritmetiniai skaičiavimai dėl MMA pakėlimo įtakos, matomai, yra skirti pateisinti Lietuvos Vyriausybės dvejones bei norą šią diskusiją perkelti į Seimą, t.y. atsikratyti atsakomybės. Tačiau jiems teks pripažinti, kad ir nedidelis MMA padidinimas turėtų teigiamą įtaką šalies vidaus vartojimui, o tai reiškia ir naujų darbo vietų kūrimą, o tai ateityje garantuotų ir papildomas pajamas į šalies biudžetą“, – sako A.Butkevičius.
