"Nesuprantu tų, kurie džiaugiasi dėl universitetų jungimo. Koks to tikslas? Išnaikinti universitetus?", - retoriškai klausia profesorius.
Universitetų jungimas - beprasmis
A. Bumblauskas sako, kad universitetų jungimas apskritai nebūtinas. "Aš nematau universitetų jungimo prasmės. Problemas, kurios yra aukštajame moksle, galima išspręsti ir ne tokiais chaotiškais būdais. Yra sukišta daugybė pinigų į tyrimus, kurie parodė vieną svarbiausių aukštojo mokslo problemų - netikusias programas. Studijų programos dubliuojasi. Kam reikia tiek teisės programų? Bet žmonės jas renkasi, nes į teisininkus visuomenė teigiamai žiūri. Tai reikia spręsti. Bet tam nebūtina jungti universitetų. Nes vien juos sujungus niekas nepasikeis", - aiškina profesorius.
Anot A. Bumblausko, darydama reformą valdžia pradeda nuo universitetų jungimo, tačiau nuošalyje lieka kolegijos, profesinės mokyklos. "Kažkodėl kalbama tik apie universitetus. O kolegijos ir profesinės mokyklos? Ar jos mažiau svarbios? Nesuprantama ir kokiais kriterijais remiantis naikinami vieni ar kiti universitetai. Pavyzdžiui, Šiaulių universitetas yra regioninė, savo specifiką turinti aukštojo mokslo įstaiga. Kodėl nusitaikyta į jį? Kita problema - koncentruojamasi į tiksliuosius, technologinius mokslus, o humanitariniams skiriama per mažai dėmesio. Galiausiai prabilta apie tai, kad būtų palikti tik du universitetai - Vilniaus ir Kauno. Tai jau iš viso radikalu". Iš tokios reformos galima tik šaipytis, - sako profesorius.
Lietuviai nemoka daryti reformų
Anot profesoriaus, rengiant aukštojo mokslo pertvarką buvo per mažai diskutuota su visuomene ir akademikais. "Svarbiausias dalykas, darant kiekvieną reformą - studija. Aš kol kas nemačiau viešai prieinamo dokumento, kuris konkrečiai paaiškintų, kaip bus vykdoma reforma, kodėl ir ko siekiama. Rengiant pertvarką su ekspertais nesitarta. Valstiečiai gal gali daryti žemės ūkio reformas, o ne aukštojo mokslo. Aišku, čia ironizuoju. Bet tikrai, būtų įdomu sužinoti, kas yra tas valstiečių intelektinis štabas, kuris prisiims atsakomybę už dabar rengiamus pakeitimus", - sako A. Bumblauskas.
Jo teigimu, universitetų jungimas yra dar vienas valdžios paskubomis ir neapgalvotai daromas darbas. "Lietuviai nemoka daryti reformų. Pavyzdžiui, Estai mus lenkia stadione visu ratu. O mes kaip visada nusileidžiame kaimynams. Jei jau nemokame daryti reformų, o taip ir yra, čia ne mano vieno manymas, tai gal reikėtų pasisamdyti tris estus, kad jie padarytų reformą už mus? ", - juokauja pašnekovas.
Su mokyklomis - tos pačios bėdos
Aukštojo mokslo pertvarka - tik dalis švietimo reformos. Mažai logikos A. Bumblauskas įžiūri ir valdžios užmojuose dėl mokyklų. "Tos pačios bėdos ir su mokyklomis. Sugalvojo ilginti mokslo metus mokiniams. Kai iš tiesų juos reikia trumpinti. Ir ne dviem savaitėmis, o mėnesiu. Dabar programa yra perkrauta. Mokiniai mokosi to, ko jiems niekada nereikės, o svarbūs dalykai iš viso nedėstomi. Istorijos programa pilna nereikalingų faktų. O kur šių dienų istorija? Kur islamas, globalūs konfliktai, hibridinis karas? Gėda, kad mokinys, baigęs mokyklą, apie tai neturi jokio supratimo", - sako profesorius.
A. Bumblauskas sako pats įsitikinęs, kad ir mokiniai nepatenkinti mokslo kokybe. "Teko skaityti paskaitą penkių Klaipėdos gimnazijų mokiniams. Paklausiau, ar ką nors istorijos pamokos verčia vemt. Rankas pakėlė visi, kas išdrįso ir, žinoma, visa "galiorka". Tai koks čia mokslas, jei nuo jo verčia vemt?" - ironizuoja pašnekovas.
