Lietuvos Vyriausybė neplanuoja spręsti socialinių problemų skatindama masinę imigraciją į Lietuvą, ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Imigrantai... Išspręs senas ar sukurs naujų problemų?“ sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Andrius Bitinas.
„Pasakysiu labai paprastai, kad nebūtų interpretacijų – socialinės apsaugos srityje nėra numatytas imigracijos skatinimas. Nei pensijų reformos gairėse, nei kitur tikrai nėra tokio punkto. Mūsų tikslas yra, kad patys žmonės dirbtų ir kad mūsų žmonės dirbtų ilgiau. Teoriškai galima diskutuoti, tai yra diskusijų dalykai, bet masinis imigracijos skatinimas tikrai nėra Lietuvos kelias“, – pabrėžė viceministras.
Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjas Justinas Usonis konferencijoje teigė, kad taip pat prieštarauja imigracijos skatinimui. Jo teigimu, Lietuva skiriasi nuo tokių valstybių kaip Vokietija ar Didžioji Britanija, kuriose trūksta darbo jėgos.
Darbo jėgos, J. Usonio teigimu, Lietuvoje trūksta tik tam tikrose srityse – laivininkystėje, egzotinių patiekalų gamintojų, tolimųjų reisų vairuotojų, ir tada kviečiami darbininkai iš Baltarusijos ar Ukrainos. Tačiau jiems, pabrėžė teisininkas, išduodami tik leidimai dirbti tam tikrą laikotarpį ir tai tėra tam tikras skylių kamšymas, kurį galima išspręsti sistemiškai ruošiant savus šių sričių darbininkus.
„Imigracija didelėse valstybėse atneša ekonominę naudą, bet atneša ir tam tikrus socialinius disbalansus. Štai vokiečiai turi Turkijos piliečių bendruomenę, kuri ne taip paprastai integruojasi. Ekonomines problemas jie, tarkime, išsprendė, bet toliau psichologai, sociologai sprendžia kitas problemas, integracijos kainą. Panacėja vadinti to negalima“, – kalbėjo J. Usonis.
Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas taip pat tvirtino kategoriškai pasisakąs prieš imigracijos skatinimą. Jo teigimu, esant darbo jėgos trūkumui Lietuvoje turėtų būti ruošiami kvalifikuoti žmonės ir tokį ruošimą užtikrinti turėtų valdantieji, taip pat jie turėtų užtikrinti, kad darbo jėga nepaliktų Lietuvos, tada ir problemų nekiltų.
Dabartinė valdžios politika, M. Zasčiurinsko požiūriu, veda prie migracijos skatinimo, kuris, nuogąstavo parlamentaras, gali privesti prie valstybės išnykimo. Jis apgailestavo, kad migracijos klausimai nėra įtraukti į valstybės strateginius dokumentus, siekiant įtikti Vakarams stengiamasi problemos išvis nepastebėti.
„Nacionalinio saugumo strategijoje, kuri, mano akimis žiūrint, yra pagrindinis dokumentas, Lietuvos migracijos, demografinių problemų net atšvaisto nėra. Aš bandžiau užregistruoti pasiūlymus, jie tiesiog ignoruojami“, – sakė Seimo narys.
Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas diskusijoje pažymėjo, kad Lietuvoje, skirtingai nuo Vakarų Europos, imigracijos problema kol kas neegzistuoja, ir Lietuva dar gali jos tiesiog išvengti. Svarbu, anot jo, atsakyti sau į klausimą, ar Lietuva yra lietuvių ir kitų seniai čia gyvenusių tautų namai, ar čia gali gyventi kas tik nori.
„Sakoma, kad globalizacijos problema yra neišvengiama. Girdžiu iš europarlamentarų, kad tai neišvengiama, reikia ruošti mokyklas imigrantų bangai. Palaukite, kol kas tos problemos dar Lietuvoj nėra. Viskas dar kol kas iš esmės yra mūsų rankose. Mes dar galime situaciją suvaldyti, jeigu to norėsime. Kitas klausimas – Lietuvoje yra daug žmonių, kurie šito nenori, kuriems neužtenka jau esančių problemų, kurie jų nori dar daugiau. Tai kuo tie žmonės galvoja?“ – retoriškai klausė R. Paulauskas.
Signataras teigė nesuprantąs, kaip imigrantai netgi teoriškai galėtų išspręsti problemą. Tam, anot jo, imigracija turėtų būti masinė, o tai sunkiai įsivaizduojama: iš artimų kaimynių į Lietuvą niekas nevažiuos, nes atlyginimai iš esmės nesiskiria, buvusių SSRS respublikų piliečiai traukia į Rusiją, o arabams, afrikiečiams čia nepalankus klimatas. Be to, jie dažnai emigruoja dėl pašalpų, o jos čia mažos.
Net jei imigrantus ir kažkaip pavyktų prisikviesti, R. Paulauskas nemano, kad Lietuvai tai išeitų į gera. Kadangi jie gautų minimalų atlyginimą, svarstė signataras, tai mokesčių sumokėtų mažai, daug pinigų išsiųstų į savo gimtines, ir, be to, atimtų paprastus darbus iš norinčių dirbti lietuvių.
A. Bitinas tvirtino, kad imigracijos skatinimas tikrai nėra būtinas – Vyriausybė ir be to žada imtis tam tikrų kompleksinių priemonių, kurios padėtų spręsti socialines problemas, turi ilgalaikį planą. Jis dar kartą pabrėžė, kad imigracija tėra vienas iš teorinių sprendimų, kurio taikymas praktikoje nebuvo rimtai svarstomas. Daug tinkamesnės kryptys – darbo rinkos lankstumo didinimas, užimtumo skatinimas, aiškesnio ryšio tarp socialinės apsaugos ir darbo santykių kūrimas.
„Išeitis – ne imigrantų viliojimas, o skatinimas, kad mūsų žmonės galėtų dirbti ir gauti daugiau“ , – pabrėžė viceministras.
J. Usonis priminė, kad kalbant apie imigraciją svarbu ir tinkamai apsibrėžti sąvokas – kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai Lietuvoje imigrantais nebūtų laikomi. Jis pabrėžė, kad nors ir nepritaria imigracijai kaip priemonei, Lietuva negali užsidaryti nuo bet kokių kitataučių, to neleidžia ir teisės aktai.
„Mes negalime kaip Tarybų Sąjunga ar kinai uždaryti sienų. Tai nėra tinkama priemonė. Lietuva stodama į Europos Sąjungą prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, yra teisiniai aktai ir jų reikia laikytis“ , – tvirtino J. Usonis.
Jis pabrėžė, kad imigracijos problemą spręsti padėtų konkretesnis darbo rinkos planavimas, labiau skaičiuojant, kokių specialistų reikės Lietuvai, kad paskui nebūtume priversti kviesti jų iš užsienio.
M. Zasčiurinskas taip pat pritarė kolegoms, kad norint išvengti imigracijos problemas reikia spręsti kompleksiškai, kadangi imigracijos klausimai neišvengiamai susiję su imigracija, nedarbu, švietimu ir kitomis problemomis.
„Buvo paminėta, kad trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai kokių kvalifikacijų Lietuvos piliečiai negali įsisavinti? Atominė energija lyg ir įsisavinta, bet sako, reikia du tūkstančius japonų atvežti su šeimomis, kad pastatytų elektrinę. Suvirintojų aukštos kvalifikacijos, sako, neturime. Tai gal orientuokime aukštąjį mokslą ir kitką, kad taip nebūtų? Aš į tai žiūriu kaip į kompleksinę problemą, čia yra sisteminis klausimas, reikia nustatyti priežastį, kodėl taip vyksta“, – aiškino parlamentaras.
R. Paulauskas pabrėžė, kad svarstant imigracijos klausimą svarbu suprasti, kad čia negalima žiūrėti tik savo interesų, nes imigracija yra masinis reiškinys, keičiantis valstybės gyvenimą iš pagrindų. Jo nuomone, imigracija neišvengiamai valstybę privestų prie didelių problemų, kurių jos šalininkai dėl savo naivumo nemato. Visuomenę jis kvietė „būti realistais, o ne fantastikos kūrėjais“.
