Būtinybė vykdyti per 20 metų numarinto Lietuvos švietimo ir mokslo reformą yra akivaizdi. Vienintelis klausimas – kaip ją vykdyti ir kokias turėsime skubotos reformos pasėkmes ateityje? Geras pavyzdys - Azijos studijų situacija šių reformų kontekste. Kažin ar verta daug aiškinti apie strateginę tokių studijų plėtojimo reikšmę šiuolaikinėje kintančioje geopolitinėje, ekonominėje pasaulio situacijoje, kai gravitacijos centras akivaizdžiai pasislenka į Aziją. Tačiau kyla abejonės, ar reformų rengėjai supranta didžiųjų Azijos kultūrų, kalbų studijų svarbą Lietuvos ateičiai, formuojant adekvatų Rytų kultūrų suvokimą Lietuvoje, skatinant ekonominius Rytų ir Lietuvos ryšius?
Šiuo metu VU orientalistikos centras yra pagrindinė Lietuvos akademinė institucija nuo 2000 metų rengianti Azijos specialistus dviejų pakopų (bakalauro ir magistro) studijose. Glaudžiai bendradarbiaujant su Azijos šalių atstovybėmis, įvariomis valstybinėmis šalies institucijomis (Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentas) rengiami 6 specialybių (sinologijos, japonologijos, iranistikos, turkologijos, arabistikos, indologijos) studentai.
Šių programų tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos plataus humanitarinio išsilavinimo Azijos kultūrų žinovus, ne tik mokančius po kelias Azijos kalbas, bet ir gebančius analizuoti ir tirti pagrindinių Azijos regionų kultūrinės raidos dėsningumus, tarpkultūrinio bendravimo ypatumus, formuoti strateginio bendradarbiavimo su Azijos šalimis perspektyvas. Su tokių specialistų trūkumu šiandien Lietuvoje susiduria kone visos institucijos, palaikančios ryšius su Azijos šalimis, o kalbos barjeras ir svetimų kultūrų nepažinimas neabejotinai apsunkina bendravimą su šių šalių žmonėmis. Neatsitiktinai, kelis pastaruosius metus stojamųjų konkursai ir įstojusiųjų į šias specialybes balai yra tarp aukščiausių Lietuvoje.
Tačiau, švietimo ir mokslo ministerijos parengtuose teisės aktuose norminės studijų krepšelio kainos buvo nustatytos „saliamoniškai“, atsižvelgiant tik į studijų kryptis – humanitariniai mokslai, techniniai, medicina ir t.t. Tokiu būdu, humanitariniams mokslams, bet ne grynajai filologijai priklausančiai tarpdisciplininei Azijos studijų (Azijos etnologijos) programai priskirtas pats žemiausias norminės kainos krepšelis! Nelituanistinis Azijos studijų programos pobūdis yra esminis jos skirtumas nuo visų kitų (lietuvių etninės kultūros) etnologijos studijų programų. Priešingai nei lietuvių etninės kultūros studijų programose, apie 40 proc. šios programos sudaro Azijos ir Artimųjų Rytų kalbų (japonų, bendrinė kinų, klasikinė kinų, hindi, sanskrito, arabų, farsi, turkų, tibetiečių) studijos. Kitą programos bloką sudaro tarpdiciplininiai, kultūrologiniai kursai – atitinkamų Azijos regionų istorija, filosofija, religija, menas, antropologija, sociologija ir kt.
Žinoma, kad pagal užsienio šalių kalbų dėstymo metodikas visoms Azijos kalboms taikomas aukščiausias sudėtingumo (retų kalbų) koeficientas, joms išmokti būtina skirti daugiau kontaktinių valandų, nei studijuojant pagrindines Europos kalbas, sudaromos mažos studentų grupės. O numatyta krepšelio kaina ne tik nepadengia realių programos kaštų; ji neleidžia studentams suteikti reikiamų žinių ir kompetencinių gebėjimų. Be to, iškyla reali gresmė, ar VU orientalistikos centras apskritai bus pajėgus tęsti per 15 jo gyvavimo metų sparčiai plėtojamas Azijos studijas, išlaikyti dažnai vienintelius šalyje aukštos kvalifikacijos dėstytojus.
Ar neparadoksalu, jog lietuvių ir kitų Europos kalbų filologinėms programoms numatytas bene dukart didesnis krepšelis? Tai kelia didžią nuostabą, negi rusų ar anglų kalbų žinovų parengimas yra dukart brangesnis ir sudėtingesnis nei kinų, japonų ar arabų?! Kokie „ekspertai“ rengė studijų kainų sistemą? O gal tai kažkieno sąmoningos pastangos stumti šalį į visišką Europos edukacijos užkampį ir marinti bet kokias pastangas plėsti ir gilinti Lietuvoje Azijos kalbų ir kultūrų pažinimą?
Prof. Audrius Beinorius, VU Orientalistikos centro direktorius
